Tačiau kol kas tarp Europos šalių mažiausiai pacientų ŽIV gydosi būtent Lietuvoje.
Garsus žurnalistas, televizijos laidų vedėjas ir keliautojas Orijus Gasanovas svarsto, kad pastaruoju metu buvo kalbama tik apie COVID-19, o visos kitos ligos liko antrame plane.
Žinomas muzikantas, grupės „Rondo“ lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara taip pat pritaria, kad kol per karantiną žmonės nuo koronaviruso slėpėsi namuose, kai kurie iš jų gyveno su savo kitomis lėtinėmis ligomis.
„Daug žmonių serga ir kitomis ligomis, su kuriomis gyvena nuolat. Pavyzdžiui, aš sergu cukriniu diabetu. Bet vartoju vaistus, dėl to kontroliuoju savo ligą ir gyvenu be jokių rūpesčių. Prisidėjau prie šios šviečiamosios iniciatyvos, kad visiems lėtinėmis – širdies, kraujagyslių, inkstų ar ŽIV – ligomis sergantiems žmonėms galėčiau palinkėti gydytis. Tiesiog vartokite vaistus, valdykite ligos eigą ir viskas bus gerai“, – sako cukrinį diabetą sėkmingai kontroliuojantis A. Ivanauskas-Fara.
„Yra daugybė žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, kurios yra nepagydomos. Aš pats sergu bronchine astma, tačiau nuolat gydausi ir ligą visiškai kontroliuoju. Dėl to mano gyvenimas nė kiek nenukenčia, gyvenu visavertiškai ir laimingai. Lygiai taip pat kontroliuoti savo ligą gali ir žmonės, užsikrėtę ŽIV. Todėl nieko nelaukite, kreipkitės į gydytoją ir gaukite jums reikalingus vaistus“, – kviečia astmą suvaldęs ir aktyviai gyvenantis O. Gasanovas.
Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. Violeta Kvedarienė sutinka, kad ŽIV besigydantys pacientai gali džiaugtis gyvenimu taip pat, kaip ir astma sergantys žmonės. Didinant jų informuotumą ir gydytojų specialistų konsultacijų prieinamumą, abi lėtinės ligos yra suvaldomos.
„Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės gali jaustis puikiai, jie yra visaverčiai visuomenės nariai. Pavyzdžiui, teisingai gydoma bronchinė astma neturi pakeisti paciento gyvenimo būdo, ji niekaip netrukdo kurti šeimą ar siekti karjeros, todėl astma sergančių žmonių niekas dėl to nevengia. Gydytojai infektologai ŽIV priskiria prie lėtinių, šiuo metu gydomų ir nebemirtinų ligų, todėl taip pat gerai jaustis turėtų ir ŽIV sergantys pacientai“, – tikina doc. Violeta Kvedarienė.
Anot gydytojos infektologės prof. Raimondos Matulionytės, viena iš priežasčių, kodėl pacientai nesigydo, galimai yra baimė prisipažinti ir būti atstumtiems.
„Anksčiau į ŽIV pacientus tikrai buvo žiūrima kitaip, buvo įprasta manyti, kad tai užribio visuomenės liga. Bet dabar taip tikrai nebėra, serga įvairiausių grupių žmonės, net ir turintys prestižinius darbus, gražias šeimas. Dėl ŽIV diagnozės neteisia nei gydytojai, kurie su tokiais pacientais susiduria kasdien ir visada išlaiko jų konfidencialumą, nei artimieji, kurie, iš mano praktikos, labai palaiko pacientus“, – sako prof. R. Matulionytė.
Gydytoja priduria, kad pasikeitė ne tik požiūris į ŽIV, bet ir ligos gydymas. Per pastaruosius dešimtmečius medicinoje padaryta didžiulė pažanga, leidžianti vaistais sumažinti ŽIV kiekį paciento kraujyje iki nebeaptinkamo ir neperduodamo kitiems.
„ŽIV gydymas šiandien leidžia visiškai suvaldyti infekciją, užtikrinant visapusišką asmens ir visuomenės sveikatos saugą. Ši iniciatyva leidžia pacientams lengviau suprasti, kad ŽIV yra kontroliuojama lėtinė liga, kaip ir padidėjęs kraujospūdis ar cukrinis diabetas. Todėl nedelskite ir kreipkitės į gydytoją“, – ragina gydytoja infektologė.
