Druskininkuose vykstančios tarptautinės konferencijos „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“ dalyviai trečiadienį aptarė dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meninės kūrybos vertės ir sklaidos problemas bei su nuostaba konstatavo, kad ir praėjus šimtui metų po genijaus mirties neturime net mūsų didžiojo menininko biografijos.
Menotyrininkų teigimu, Čiurlionio paveikslų nėra jokioje meno rinkoje, o savo gyventu laiku jis nebuvo įvertintas kaip jo amžininkai didieji to meto Europos kūrėjai, nes dėl objektyvių priežasčių nebuvo meno įvykių sūkuryje. Tačiau vis keliamas klausimas, kokia tikroji Čiurlionio kūrinių kaina meno rinkoje.
„Vežant kūrinius į užsienį, jie yra draudžiami. Pavyzdžiui, Čiurlionio paveikslas „Rex“ draudžiamas 12 milijonų eurų. Tai tokia ir yra Čiurlionio kaina. Kita vertus, mes galime įvertinti materiją, bet negalime įvertinti, kokį jis daro dvasinį poveikį mūsų bendruomenei. Kuomet išvežame Čiurlionį į tarptautine parodas ir sustatome greta jo amžininkų, pamatome ne tik jo unikalumą ir išskirtinumą, bet atrandame ir vis daugiau bendrų dalykų“, – kalbėjo muzikologas prof. Darius Kučinskas.
Konferencijoje konstatuota, kad dar daug nežinome Čiurlionio kūryboje, daug ko nesuprantame. Pasirodo, neturime net detalios Čiurlionio biografijos, kuriai tyrinėtojai turėtų skirti itin daug dėmesio, gal net ne vieną dešimtmetį darbo, atsekant kiekvieną menininko gyvenimo dieną, o tai padėtų priartėti ir prie jo meno esmės supratimo.
Menotyrininkė Rima Pociūtė teigia, kad dar tik įžengiame į dokumentinius Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimus. „Jis yra lygiai taip pat nepažįstamas, kaip ir analizuotas, nes net jo gyvenimas nėra aprašytas. Ir nereikėtų jokių mokslinių studijų – netgi paprasti išsilavinę žmonės galėtų aprašyti Čiurlionio gyvenimą, padaryti aprašą, surinkti faktus. Ir būtinai reikia pažinti istorinę to meto aplinką, nes kuo toliau, tuo tos interpretacijos gali darytis keistesnės“, – sakė R. Pociūtė, priminusi, kad Čiurlionio laikas – XX a. pradžia buvo genialumo proveržio, visų eksperimentų ir tikras meno pavasaris.
Filosofas Arvydas Juozaitis, šiuo metu susitelkęs į istorinių asmenybių analizę, sakė suprantąs, kad tokiam darbui reikia ne vieno dešimtmečio. „Dokumentaliai galime patvirtinti tik 20 nuošimčių Čiurlionio gyvenimo“, – teigė filosofas, savo naujausioje pjesėje „Juodoji saulė“ interpretavęs paskutinius Čiurlionio gyvenimo mėnesius psichiatrijos ligoninėje ir genijui taikytus to meto gydymo būdus.
Čiurlionio kūrybos sklaidos problemą akcentavęs profesorius Juozas Antanavičius sako, kad Čiurlionis yra ne Lietuvos dydžio kūrėjas, lygiai turintis priklausyti ir Rusijai, Europai, Amerikai, visam pasauliui.
„Mums turėtų būti svarbu, kad ir užsienio mokslininkai kasdien tyrinėtų Čiurlionį, lygintų jį su kitais didžiaisiais, turime tuo tik džiaugtis. Nereikėtų pykti ir už ne visai teisingus dalykus, kaip populiarinamas Čiurlionis, nes dabar svarbi bet kokio daikto pakuotė, patrauklus pateikimo būdas“, – svarstė profesorius.
Lietuvos muzikų rėmimo fondo surengta tarptautinė konferencija ir Čiurlionio studijų savaitė yra 10–ojo festivalio „Druskininkų vasara su Čiurlioniu“ svarbiausioji dalis. Šių metų konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos, Rusijos, Lenkijos, Norvegijos, Italijos mokslininkai, menotyrininkai, studijuojantys M. K. Čiurlionio kūrybą ir skleidžiantys žinią pasauliui apie Lietuvos genijų.
