N. Čereškevičienės vadovaujamų „Upės“ mokyklos ir „Tele bim-bam“ darželio neaplenkė koronaviruso sukelti pokyčiai. Kaip ir daugeliui švietimo įstaigų vadovų, moteriai teko labai greitai perorganizuoti visą veiklą ir pritaikyti ugdymo procesą namų mokymui.
„Esu dėkinga abiem savo kolektyvams ir darželio ir mokyklėlės, kurie labai greitai ir operatyviai sureagavo. Darėme ir darželinukams nuotolines pamokėles, o su mokykla mes nuotoliniu būdu ir mokėmės ir stebėjome gana sudėtingą procesą.
Vieniems vaikams toks metodas visiškai netiko, o kitiems visai tiko ir patiko. Tokius individualius pasiekimus turėjo. Per karantino dienas netgi ir olimpiadose dalyvavo. Vyko gyvenimas“, – šypteli ji.
Vaikai nenorėjo išeiti iš darželio
Tiesa, pačios N. Čereškevičienės diena tapo kur kas ilgesnė – darbai prasidėdavo anksčiau nei 8 valandą ryto, o baigdavosi 20 ar 21 valandą.
„Prisidėjo daugiau organizacinio darbo, nes viskas persisuko kitaip, reikėjo perorganizuoti, reikėjo padrąsinti mokytojus, reikėjo nemažai darbo su šeimomis. Labai pasiteisino „Zoom“ susirinkimai su tėvais. Labai geras formatas ir šitą tikriausiai pasiliksime gyvenimui grįžus į įprastas vėžias, nes pasirodė, kad tokie susirinkimai iš namų yra labai patogūs“, – juokiasi moteris.
Dabar N. Čereškevičienė gali džiaugtis tuo, kad nuo praėjusio pirmadienio į darželį ir paruošiamąją klasę jau grįžo vaikai, o nuo šio pirmadienio klases užpildė ir „Upės“ mokyklos mokiniai.
„Vaikai labai pasiilgę vienas kito ir mokytojai pasiilgę tiesioginio kontakto. Juokėmės, kai vaikai nenorėjo išeiti iš darželio ir verkė, o mes visi bijojome, kad po ilgos pertraukos vaikai vėl sunkiai adaptuosis grupėse. Bet vaikai tikrai buvo pasiilgę vieni kitų ir nuotaika visą laiką buvo pakyli.
Tėvai juokavo, kad gal čia vėl kaip rugsėjo pirmoji, gal reikia ir gėles nešti. Praėjome tokį etapą, dar visko gali būti – gal dar reiks į jį sugrįžti. Bet kuriuo atveju, mes jau būsime pasiruošę“, – sako ji.
Moteris laukė, kol galės grįžti į įprastą rutiną ir kibti į darbus, tačiau juokauja, kad tikrai negali skųstis, jog karantino metu buvo blogai.
Buvo ir nerimo
N. Čereškevičienei teko patirti ir ką reiškia tikras karantinas. Kadangi jos tėtis yra rizikos grupėje, jis į susidariusią situaciją reagavo labai rimtai.
„Su broliu pakaitomis šefuodavome tėtį, nes jis tikrai karantinavosi ir nuvažiavę prie durų jam palikdavome maisto. Tam tikrų atrakcijų buvo“, – šypteli ji.
Moteris sako, kad nesijaudino ir dėl sūnaus, kuris šiuo metu mokosi 11-oje klasėje. Jis greitai prisitaikė prie pakitusio mokymosi proceso ir sakė, kad taip mokytis galėtų visada.
„Karantino patirtis tikrai įdomi. Kas galėjo pagalvoti, kad važiuojant mieste sutiksi vos 2-3 automobilius? Buvo nerimo, bet jį greitai pakeitė vidinė ramybė ir tikėjimas, kad viskas bus gerai.
Žinojau, kad reikia prisitaikyti prie pokyčių, nes tada nelieka agresijos ir kaltų ieškojimo. Kuo greičiau prisitaikysi, tuo greičiau pamatysi savo kūrybines galimybes“, – sako ji.
Nepaisant visų darbų, N. Čereškevičienė rado laiko ir sau. Prisiminė, ką reiškia gaminti maistą namuose, nes su vyru buvo pratę pietus valgyti darbe arba kur nors miesto kavinėje.
„Kartais pagalvodavau, kad galėčiau taip būti ir ilgiau. Man tiko toks buvimas namuose, savo naminio maisto gaminimas. Daugiau pabuvimo kartu su vyru. Jis prigalvojo daugybę projektų, ką galima padaryti namo aplinkoje, man tereikėjo pasakyti „taip“ arba „ne“, patarti ar pataisyti kažką. Buvo labai įdomios patirtys“, – šypsosi moteris.
Moko kiekvienas pralaimėjimas
Karantinas pakeitė ir „Lietuvos talentai. Supervaikai“ finalų filmavimus: teisėjų stalai buvo atskirti saugiu atstumu, o palaikyti savo mylimiausius žiūrovai galėjo tik nuotoliniu būdu. Tuščia salė apsunkino ne tik dalyvių mintis, bet ir teisėjų.
„Aišku, sunkiau taip, mažiau tos gyvybės. Ypatingai, kai filmuoti šokiai, nes anksčiau scenoje pajusdavai tą energiją pagal kurią galėdavai matuoti. Bet ką darysi, čia irgi teko prisitaikyti“, – juokiasi N. Čereškevičienė.
„Lietuvos talentai. Supervaikai“ teisėja neslepia, kad labai laukia superfinalo, nes jis bus labai stiprus ir bus ką veikti tiek dalyviams, tiek teisėjams ir, žinoma, žiūrovams.
„Favoritai laidose buvo vieni, dabar ratas siaurėja. Sekmadienį ugnies mergaitės mane pakerėjo, dar ginčijausi su vyrais, bandžiau kažką įrodinėti, bet pagalvojau, tebūnie, juk kiekvienas esame skirtingas. Labai džiaugiuosi, kad jos pateko į superfinalą“, – sako ji.
Tačiau N. Čereškevičienė sako, jog šiame šou svarbiausias visgi ne nugalėtojo titulas ir piniginis prizas.
„Kiekvienas mažas perliukas yra labai svarbus, aš suprantu, kad vaikui tai labai didelis pasiekimas, didelis įdirbis. Taip pat suprantu ir tuos, kurie nenuėjo toliau. Vėlgi tas noras pasakyti, kad čia yra tik gyvenimo pradžia ir jog neapsikirptų sparnai.
Tikrai ne visi laimi. Bet kartais mus stipresnius padaro būtent mūsų ne pergalės, kai nereikia užmigti ant laurų ir reikia suprasti, kad dar turi rezervo eiti į priekį. Kiekvienas gyvenimo atvejis mus moko ir džiaugčiausi, jeigu prie kiekvieno vaiko būtų tėvai ar vadovai, kurie vaikui suprantama kalba tai ir išaiškintų, kad jie nėra pralaimėtojai, o turi dar vieną šansą įrodyti, kad jie yra geresni“, – šypsosi N. Čereškevičienė.
