Tokių išvadų prieita ištyrus skirtingų lyčių dvynių šeimų istorijas.
Šefildo universiteto specialistai pasinaudojo Suomijoje 1734-1888 m. surinktais duomenimis. Toks tolimas šiandieniniam gyvenimui periodas buvo pasirinktas sąmoningai: tyrėjus domino statistika, kurios neveikia šiuolaikiniai nevaisingumo gydymo metodai.
Paaiškėjo, kad brolis dvynys net 25 proc. sumažina šansų sesei susilaukti savo atžalų. Tokiai tendencijai turėjo įtakos ir faktas, jog brolį dvynį turinčios moterys 15 proc. dažniau likdavo netekėjusios.
Mokslininkai mano, jog vaisingumą gali neigiamai paveikti testosterono poveikis moteriškos lyties embrionui dar būnant motinos įsčiose. Šis vyriškas lytinis hormonas gali patekti į moteriškos lyties embriono organizmą per placentą. To pasėkoje mergaitė gali gimti su labiau išreikštais vyriškais požymiais (kas iš dalies gali paaiškinti mažesnį ištekėjusių šios grupės moterų procentą), ji ateityje gali turėti vaisingumo problemų.
Šio tyrimo rezultatus patvirtina ir anksčiau atlikti eksperimentai su gyvuliais. Moteriškos lyties avių embrionus paveikus testosteronu, šioms vėlesniame gyvenime dažniausiai išsivystydavo kiaušidžių policistozė – liga, įvardijama kaip viena dažniausių nevaisingumo priežasčių.
