Ir – nestinga gerbėjų, kurie daugiau nei 20 metų festivalio dienomis neturi jokių kitų planų, tik šį vieną: atvažiuoti, apsistoti toje pačioje vietoje, susitikti su sena, gera kompanija, būtinai efektingai pasipuošti ir iš širdies pasilinksminti.
Mišri Klaipėdos, Skuodo, Mažeikių ir Vilniaus kompanija, praėjusiais metais visiems įsiminusi tobulai įvaldyta „Naisių prarastųjų“ tema, jau ruošiasi šių metų nuotykiui.
Internete galima rasti nuotaikingų filmukų, kaip linksminasi ištikimieji festivalio „Bliuzo naktys“ gerbėjai. Pavyzdžiui – didžiulė, smagi kompanija, pernai pasipuošusi tautiniais kostiumais, ir savo stovyklavietę išskyrusi „Naisių prarastųjų“ ženklais. Kiekvienas kaimynas ten buvo laukiamas, gaudavo ir dainų, ir šokių, ir krikšto vandens (turinti omeny griežtai išpildytą Naisių temą – tikrai ne ugninio).
„Ugniniai“ jiems buvo 2016-ieji: tuomet kompanija nuo galvos iki kojų rengėsi indėnais ir turėjo savus fuksų krikšto ritualus, pavyzdžiui, bučiuoti indėno „kumpį“.
Pašėlusius kompanijos festivalio momentus jau tradiciškai fiksuoja Robertas Alseika, kasmet iš Varnių parsivežantis apie 100 GB filmuotos medžiagos montažui.
„Nuo tada, kai pradėjau filmuoti mūsų stovyklos ir viso festivalio prisiminimus, kasmet medžiagos kiekis vis didėja. Nuo jos atrinkimo iki galutinio filmuko varianto užtrunku 20-30 valandų. Pats kinematografiškiausias dalykas festivalyje – žmonės. Nesvarbu, ar lyja lietus, ar šviečia saulė – visada sutiksi spalvingų, įdomių ir savaip pasipuošusių, šypseną keliančių žmonių. O dar kai jie susilieja su festivalio aplinka: ežeru, paplūdimiu, mišku ir bliuzu, tai gimsta tobulas kinematografinis derinys“, – pasakoja Robertas, prie didžiųjų entuziastų prisijungęs prieš 5 metus.
„Vyresnioji sesė su vyru ir šita chebra į festivalį važiuoja jau daugybę metų. Vieną kartą pakvietė ir mane. Sudalyvavau ir man patiko. Kitais metais pakviečiau savo draugus. Visi buvo draugiškai priimti. Taip ir plečiasi, auga šita mūsų draugų, brolių, seserų ir antrų pusių šeima, – šypsosi R. Alseika. – Vienas gražiausių jos bruožų – vienybė. Taip, kaip visi bendrai šoka prie scenos per koncertus, taip pat bendrai ir draugiškai gyvena stovykloje, kartu ruošia maistą. Kompanijoje daug muzikalių žmonių, tai dainos palapinių miestelyje beveik nenutyla. Visi ne šiaip atvažiuoja į festivalį, o rimtai jam ruošiasi. Pirmos detalės pradedamos derinti jau gegužės mėnesį.“
Šios kompanijos siela – šeimyninis tandemas iš Klaipėdos. Algina Šamonskienė su vyru Jonu į „Bliuzo naktis“ vyksta kasmet. Ir taip – jau 21-erius metus. „Mes pradėjome tą tradiciją, paskui įtraukėme vienus draugus, kitus, ratas toliau didėja, kompanijos žmonės jaunėja: amžius įvairus, nuo 45-erių iki 16-os. Mes su Jonu turime 15-metį sūnų. Šiemet jis pirmą kartą važiuos į Varnius kartu. Pagalvojome, kad turėtų pradėti nuo tokio gero festivalio, kuriame nereikia prisigerti, kur jautiesi saugiai, žmonės – draugiški“, – pasakoja Algina.
Pernai jų kompanija, pasitelkusi tautinius motyvus, kone surengė festivalyje savo alternatyviąją Dainų šventę. Šiemet galėtų važiuoti į didžiąją Dainų šventę, bet ne – „Bliuzo naktys“ yra šventa.
„Neįsivaizduoju, kaip būtų galima praleisti „bliuzus“. Tai – jau tradicija. Su kai kuriais žmonėmis tik ten ir susitinkame tą kartą metuose. Savi bajeriai, viskas artima. Patinka ir muzika, ir žmonės. Savo stovyklavietę visada įsirengiame ten pat – prie „Vabalų“ klubo. Vienais metais svarstėme, gal pakeisti vietą, išbandyti kitą, bet paskui pagalvojome – gal ir ten žmonės važiuoja vedini savo tradicijų, nesinorėtų to iš jų atimti“, – svarsto klapėdietė.
Prieš 6 metus jos draugų rate įaugo dar viena – festivalinio persirengimo tradicija. „Buvome „Inteligentai“ – su švarkais, šortais, suknelėmis. Kitais metais – „Sportininkai“. Buvo skrybėlių metai, indėnų... Visi atsakingai ruošiasi. Šiemet mūsų tema – „Pižamų vakarėlis“. Sakome, kad pamiegosime, kai numirsime. O dabar – tegul bus nemiegotos pižamų ir bliuzo naktys“, – sako Algina.
„Jeigu ir vėl, kaip pernai, palapinių miestelyje pamatysite mūsų plakatą (panašų į aną – „Naisių prarastųjų“), tai užsukite pasisveikinti, pagroti ar tiesiog pakalbėti – priimsime visus“, – kviečia Robertas.
Tikėtina, kad ne vienas ten užsuks, nes „bliuzuose“ pažintys mezgasi itin lengvai. Kita vertus, palapinių miestelyje veikiausiai nesinorės užsibūti, nes didžiojoje aikštėje veiksmas vyks pilna galia.
Penktadienio sceną liepos 6-osios pavakarę atidarys „The Swing Cats“, kurie trumpam perkels visus į 1920-uosius. Grupė atliks žymiausius ano laikotarpio ir modernius mūsų dienų kūrinius, skambančius svingo ritmu. Publika išgirs tiek svingo šlovintojus Django Reinhardt, Louis Armstrong, Ella Fitzgerald, tiek perdarytus šiuolaikinius Lana del Ray, Norah Jones, Stevie Wonder hitus. Žinoma, skambės ir autorinė „svinguojančių katinų“ kūryba. Beje, pačiai grupei tai bus įdomi premjera: į jų vyrišką kolektyvą įsilies moteriška dvasia.
Kaip jau skelbta anksčiau, festivalyje šiemet koncertuos pasaulinės šlovės bliuzo sunkiasvoris Sugaray Rayford, gitaros diva Erja Lyytinen, „Boney Fields & Bite‘s Blues Band“, Vanesa Harbek su grupe, mylimi savieji: „Baltasis Kiras“ bei „Garbanotas Bosistas“, Domantas Razauskas, Arina su „Veto Bank“ bei jungtiniu Lietuvos Bliuzo Orkestru (bus pašventintas ir jo naujasis narys – Šarūnas Mačiulis-Šnai), „Rakija Klezmer Orkestar“ ir daugybė kitų.
Festivalis vyks liepos 6-7 dienomis.