„Trise – aš, mama ir tėtis – gyvenome vieno kambario bute, 4-ame daugiabučio namo aukšte. Kai likdavai namuose vienas, aš labai bijodavau, nes kažkas nuolat krebždėdavo, drebėdavo, nors tai buvo tik senas šaldytuvas“, pasakoja Aleksandras savo istoriją specializuotame portale mystical-stories.ru.
„Tačiau kaartą naktį nutiko tai, kas pakeitė mano požiūrį į antgamtinius reiškinius visam gyvenimui. Gulėjau aš savo vaikiškoje lovelėje, netoliese jau snaudė tėvai, o laangą dengė tamsi užuolaida. Aš stebeilijausi į lubas, bet kai pasukau galvą į dešinę, pamačiau, kad kažkas stovi tiesiai prieš mane. Kambario tamsoje įžiūrėjau dar tamsesnį vyriškio siluetą, stovintį už poros metrų nuo manęs. Tačiau jis buvo perregimas. Aš išsigandau, nusisukau ir ėmiau melstis. Paskui vėl atsisukau tikėdamasis, kad siluetas išnyko, bet jis stovėjo nejudėdamas toje pačioje vietoje“, vaiksytės prisiminimais dalijasi Aleksandras.
„Gal aš sapnuoju, o gal čia stovi tėtis, pagalvojau aš, ir tyliai baimingai sušnabždėjau „mama“. O tada išgirdau tėtės balsą: „ko bijai?“ atsakiau, kad nieko nebijau ir vėl apsidairiau. Šešėlis vis dar stovėjo. Tada jau garsiai sušukau: „Mama, įjunk šviesą“. Kai kambarys nušvito, dingo ir siluetas. Tiksliau – šešėlis, nes vaiduoklis, mano manymu, turėtų turėti veidą, o mūsų kambaryje stovėjo būtent tamsus šešėlis“, baigia savo pasakojimą Aleksandras. Ir jau pabaigoje priduria: „Gal kas nors galite man paaiškinti, ką mačiau?“
Naujienų portalas balsas.lt už pateiktos infomacijos tikslumą ir teisingumą neatsako.
