Berneen Candice Naidoo Čereska, arba tiesiog Berneen, charizmatiškoji dainininkė didelėmis spindinčiomis akimis, į Lietuvos muzikinį pasaulį pasibeldė prieš metus.
Gimtąją Pietų Afrikos Respubliką palikusi mergina laimės ieškojo Londone. Tačiau ten rado kur kas daugiau - savo pirmąją gyvenimo meilę - vyrą Andrių.
Bestselerio vertas Berneen gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, tačiau užsibrėžto tikslo atkakliai siekianti 23-ejų mergina pamažėl įsitvirtino vyro gimtinėje Lietuvoje ir užkariavo pramogų pasaulį, televiziją bei žmonių širdis. Atlaikiusi žmonių išdavystes, nepriteklių, Berneen nepaliauja šypsotis ir trokšta įgyvendinti savo svajonę tapti profesionalia atlikėja.
„Vakaro žinių“ nuotr.
Nuo kelerių metų pradėjai dainuoti?
Pamenu, kai buvau penkerių, sakydavau savo giminaičiams: „Darysiu šou.“ Susikviesdavau visą šeimą ir jiems dainuodavau. Pusseserėms komanduodavau: „Tu darysi taip, o tu taip.“ Buvau mažas kietas vaikas. (Juokiasi.)
Visai neseniai mano tėtis prasitarė negalįs patikėti, kad pasiekiau savo užsibrėžtą tikslą. Tik aš taip nemanau. Man dar reikia tobulinti vokalą, tačiau pamokos labai brangios. Nuo šešiolikos mokiausi dainavimo pas privačius vokalo pedagogus. Tik, kaip dabar pamenu, nelabai profesionalios tos pamokos buvo. (Juokiasi.)
Gimtąjį tėvų lizdą palikai sulaukusi 18-os. Jaunai merginai reikia turėti beprotiškai daug drąsos! Juk išvykai už tūkstančių kilometrų - laimės ieškojai Londone.
Bet taip daro daug jaunų žmonių. (Šypsosi.) Tik mano padėtis buvo išties kiek beprotiška. Jei būčiau likusi Pietų Afrikos Respublikoje, būčiau žinojusi, kur gyvensiu, kokį darbą dirbsiu. Tačiau išvažiuodama sau pasakiau: „Padavėja nedirbsiu jokiais būdais.“ Neketinau palikti savo šeimos vien dėl to, kad galėčiau aptarnauti žmones Anglijoje. Aš labai norėjau gyventi! Todėl net nesusimąsčiau apie baimę. Dabar gal taip nebepasielgčiau, nes žinau, kaip gyvenime yra sunku ir kad ne visi žmonės būna draugiški.
Londone taip pat nebuvo lengva. Juk tiek aš, tiek Andrius (Berneen vyras A.Čereška, - aut. past.) nesame anglai. Tad norint ko nors pasiekti teko dirbti daug sunkiau negu kitiems.
Ar koncertuodavai Londone?
Šiek tiek. Tačiau Anglijoje atlikėjams kartelė užkelta labai aukštai. Ten visi nori būti dainininkais. Tad jei nori įsitvirtinti, privalai turėti pažinčių.
Į Lietuvą atkeliavai taip pat per savo vyro pažįstamus?
Taip, Andriaus draugai pasiūlė. Tačiau atsisakiau. Tik po ketverių metų pagaliau ryžausi. Nebebuvo, kur dingti. Labai pykau ant savęs. Palikau savo gimtuosius namus, šeimą, bet vis tiek dirbau prekybos centre. Negalėjau taip gyventi. Kas rytą atsikėlusi norėdavau verkti. Nebegalėjau net eiti į darbą. Dirbti nemėgstamą darbą yra tas pats, kas gyventi su nemylimu žmogumi. Tad pasakiau: „Pamėginsiu. Koks skirtumas. Nieko neprarasiu. Jei nepasiseks, yra Londonas, Amerika - visas pasaulis.“
Žinoma, su Lietuva mane siejo ypatingas ryšys. Andrius, jo tėvai. Be to, man labai patiko šalis - iš pirmo žvilgsnio įsimylėjau Lietuvą, jos žmones. Prieš atvykdama čia stengiausi išmokti lietuvių kalbą, nes norėjau pabendrauti su vyro tėvais. Nusipirkau žodyną ir mokiausi. Labai myliu Andrių, tad noriu, kad ir jo tėvai mane pamiltų.
Ar pasiilgai savo gimtosios šalies?
Kartais. Ypač tada, kai čia šalta. Juk Pietų Afrikoje devynis mėnesius būna karšta. Tačiau labiau pasiilgau ne šalies, bet savo šeimos ir draugų. Su jais yra mano širdis.
Kiek laiko nematei tėvų?
Ilgai. Per ilgai. Jau bus dveji metai. Tačiau galbūt jie šiemet atvyks pas mane. Mano ir Andriaus tėveliai dar nepažįstami. O tai man yra labai svarbu. Be to, Andrius dar nėra buvęs Pietų Afrikoje.
Tai tėveliai su žentu dar nebuvo susitikę?
Jie buvo atskridę į Londoną. Net mano močiutė vyrą matė. Andrius yra jos numylėtinis. Jei tik kas nutinka, visada jį užstoja. (Juokiasi.) Aš tuo džiaugiuosi. Tačiau jis yra toks žmogus, kurio neįmanoma nepamilti.
Ar per vestuves Lietuvoje vilkėjai baltą nuotakos suknelę?
Ne. Tačiau susituokti bažnyčioje dėvint nuometą yra mano svajonė. Juo labiau kad ir mano šeima vestuvėse nedalyvavo. Buvome tik mes ir du liudininkai.
Kiek žinau, kai tau buvo 16 metų, tėvai net pardavė automobilį, kad galėtum įrašyti dainų demonstracinę juostą, reikalingą pradedančiajam artistui. Kaip jie reaguoja į tai, kad dainininkės kelią pradėjai Lietuvoje?
Tėvai man sako, kad didžiuojasi savo dukra. Aš pati nesu laiminga, nes noriu atlikti savo kuriamą muziką, įrašyti albumą. Jau praėjo metai, o aš jo vis dar neturiu. Dėl to man šiek tiek gėda.
Bet juk metai yra labai trumpas laikotarpis...
Man - ne. Albumas galėjo pasirodyti jau prieš kelis mėnesius, tačiau ne viskas priklauso nuo manęs. Dabar mes susikoncentravę į laidą „Kakadu“. Pirmą savaitę ją vedžiau nelabai gerai. Nenorėjau net žiūrėti į save. (Juokiasi užsidengdama akis.) Šią savaitę sekasi daug geriau, esu labiau atsipalaidavusi.
Tavo lietuvių kalba taip pat sparčiai tobulėja.
Norėčiau, kad ji greičiau tobulėtų. Tačiau teko padaryti poros mėnesių pertrauką tarp lietuvių kalbos pamokų. Kitą savaitę vėl pradėsiu mokytis. Reikia išmokti linksniuoti. Linksniavimas yra mano iššūkis!
Jūs su vyru tarpusavyje bendraujate angliškai?
Taip... Labai blogai. (Susigėsta.) Mano anglų kalbos žinios yra puikios, bet lietuviškai dar nemoku parodyti, jog esu protinga. (Šypsosi.) Dėl kalbos barjero sunku atrodyti rafinuotai. Labiau jaudinuosi lietuviškai kalbėdama su savo vyru negu prieš televizijos kamerą. Tai keista, žinau.
O prieš atvykdama į Lietuvą žinojai, kad yra tokia šalis?
Žinoma, žinojau apie Lietuvą, Baltijos valstybę. Kai sutikau Andrių, jis puikiai kalbėjo angliškai. Tačiau ne britišku, o amerikietišku akcentu. Sakau jam: „Tu iš Amerikos? Man patinka amerikiečiai!“ Jis atsakė, kad yra iš Lietuvos. Pradžioje maniau, kad Lietuva ir Lithuania yra dvi skirtingos šalys, nes pavadinimai skamba skirtingai. O dabar aš čia gyvenu. Keista, niekada net nebūčiau pagalvojusi.
Ir kad čia tapsi žvaigžde...
Man labai nepatinka, kai mane taip vadina. Žmonės, kurie nori tapti žvaigždėmis, turi ką nors sukurti. Man žvaigždė yra Madonna, Michaelas Jordanas (Maiklas Džordanas). Jie daug dirbo ir turi kuo didžiuotis. O čia?.. Taip, mane daug kas pažįsta. Tačiau žvaigžde aš nesijaučiu. Dar ne.
Norėtum įleisti šaknis Lietuvoje?
Myliu Vilnių. Tai - nuostabus miestas. Bet viskas priklauso nuo to, kaip čia mums seksis. Su Andriumi norime įsigyti namą, susilaukti vaikų, nes Lietuvoje - jo šeima. Apie tai jau seniai svajojome. Mums nereikia didelio ar prabangaus namo. Tiesiog stogo virš galvos. Bet norime turėti būstą ne tik Lietuvoje, bet ir Pietų Afrikoje, nes ten yra mano šeima. Taip pat Londone. Nors pastarojo mums nereikia. Tai tiesiog investicija. Tad bet kokiu atveju turėsime du namus - Lietuvoje ir Afrikoje.
Andrius neprieštarauja, kad lankaisi koncertuose, vakarėliuose, užuot sėdėjusi namie ir kepusi pyragus?
Aš niekada nebuvau tokia. Kai su Andriumi gyvenome Londone, viską darydavome kartu. Ketverius metus beveik nesiskirdavome. Net stebėdavomės: „Kodėl vienas kitam vis dar neatsibostame?“ Mes net vienu metu eidavome miegoti. Jei Andrius norėdavo pažiūrėti filmą, o aš būdavau pavargusi, mieliau jau ant sofos prie jo prisiglaudusi užmigdavau.
Gyvenant atskirose šalyse, visko gyvenime gali nutikti. Tačiau niekada jo nekontroliuodavau. Jis manęs - taip pat. Kiti sako, kad savo vyrus privalu kontroliuoti. Atsiprašau, bet jis nėra mano vaikas. Andrius - suaugęs ir mąstantis žmogus.
Sunku gyventi skiriamiems atstumo?
Labai labai sunku. Ypač dabar, kai visi žino apie mūsų gyvenimą. Buvo daug geriau, kai niekas apie mus nežinojo. Nenoriu, kad dėl aplinkinių kalbų Andriui ar jo tėvams širdis skaudėtų. Jiems dabar ypač sunku.
Kai atvykai į Lietuvą, savo pirmame interviu sakei, kad nori tapti žvaigžde.
Sakiau, kad noriu tapti gera dainininke. Ir man jau gėda, nes dar neturiu savo albumo. (Šypsosi.) Aš nesvajojau tapti populiari. Žinoma, tai nėra blogai. Dirbu televizijoje, kuriu dainas. Tačiau dėl to man teko palikti šeimą, savo vyrą... Nenoriu būti populiari tik dėl to, kad dalyvavau realybės šou. Noriu dainuoti savo kūrybos dainas, noriu, kad žmonėms ji patiktų. Bet bijau, kad mano kūryba lietuviams nepatiks.
Savo myspace.com tinklalapio anketoje esi parašiusi: „Televizija pažaboja mano kūrybingumą.“ Ar dabar pati, filmuodamasi laidoje „Kakadu“, turi potencijos kurti?
Aš turėjau omeny, kad kai gyvenau be televizijos, spėdavau padaryti daug dalykų. O pradėjus filmuotis laidoje man nutiko keistas dalykas. Esu kupina minčių! Atsikeliu trečią nakties ir mano galvoje skamba melodija, dainos žodžiai. Pagalvoju: „O ne. Nejau dabar teks keltis ir rašyti!“ Nes rytą viską pamirščiau.
Taigi tavo sakinį galima perrašyti, nes televizija tave įkvepia kūrybai... Beje, ar tavo kolega Tomas Ališauskas negaili tau pastabų?
Jis yra nuo-sta-bus! Man labai daug padėjo. Džiaugiuosi, kad jis iš manęs reikalauja ne 50, bet viso 100 proc. atsidavimo darbui. Turiu viską padaryti geriausiai, kaip tik galiu, ir tai man labai patinka. Net jei būna labai sunku ir sudėtinga, jis vis tiek nepaliauja manęs drąsinti, kad aš galiu. Labai svarbu, kad toks žmogus yra šalia. Be to, dievinu „Kakadu“ komandą, kurie yra savo srities profesionalai.
Dabar tavo gyvenimą žurnalistai nori narstyti po kaukelį. Domisi tavo asmeniniu gyvenimu, santuoka. Iš to pučia skandalus. Ar kaina, kurią moki siekdama savo tikslo - tapti populiaria dainininke, nėra per didelė?
Man nėra svarbu, ką spauda rašo, nes daug kas yra netiesa. Tik žmonės tuo tiki. Tačiau nusprendžiau pasirinkti tokį gyvenimą ir turiu su tuo susitaikyti. Bet nenoriu, kad būtų įtraukti žmonės, kuriuos myliu ir kurie man labai rūpi.
Įtariu, kad pirmus mėnesius Lietuvoje tau buvo labai sunku. Juk buvai čia vienui viena!
Šios Kalėdos bus penktos, kai švęsiu jas be savo šeimos. Buvo labai sunku. Jaučiausi vieniša, ilgėjausi vyro. Tačiau dabar esu dar vienišesnė, nes niekuo negaliu pasitikėti. Sutikau per daug žmonių, kurie man už nugaros meluodavo ir darė blogus dalykus. Andrius yra vienintelis žmogus, kuriuo pasitikiu.
Palikti šeimą buvo labai sunku. Tačiau aš užaugau, anksčiau ar vėliau vis tiek turėjau kurti savo gyvenimą. Bet mano vyras... Aš su juo turiu susiskambinti kiekvieną dieną. Pats sunkiausias dalykas yra palikti žmogų, kurį myli. Bet noriu, kad jis Anglijoje įgyvendintų savo svajones, o aš - savo.
Dabar Vilniuje gyveni viena?
Kol kas. Andrius po Kalėdų turi grįžti į Lietuvą. Ilgesniam laikui. To labai laukiu.
Girdėjau, kad moki virti cepelinus. Ar dažnai šeimininkauji virtuvėje?
Aš žinau, kaip gaminami cepelinai, bet viena jų nedarau. Man visada kas nors padėdavo. Tačiau nesu dažnas svečias virtuvėje. Žiūrėdama į Andriaus mamą grožiuosi, kokia ji profesionalė virtuvėje. Mano vyras taip pat labai puikiai gamina. Jam tai patinka. Aš visad sakau: „Dieve, ačiū, kad atsiuntei man tokį vyrą!“ (Šypsosi.)
LNK nuotr.
Edita Maželytė
