Jauno gyvūno istorija galėjo baigtis labai liūdnai, jei ne jauna mergina, pasiryžusi sunkiai sergančią ir išsekusią kalytę pastatyti ant kojų. Į gyvūnų globos vagonėlį panevėžiečio atvežtam nualintam keturkojui kone buvo pasirašytas mirties nuosprendis. Apžiūrėjęs veterinaras pasiūlė šunį užmigdyti, kadangi jo gydymas ir priežiūra kainuos didelius pinigus, o vilties surasti sergančiam šuneliui naują šeimininką buvo mažai.
Atvežė apleistą
Kraujuojantį, galima sakyti, badu marintą dobermanų veislės šunį Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkei ir „Panevėžio specialiame autotransporte“ gyvūnų globa besirūpinančiai Rūtai Liberienei panevėžietis atvežė lapkričio aštuntąją.
Nors specialistė iš karto atpažino neprižiūrėtą keturkojį ir pradėjo barti jo šeimininką, šis įtikinėjo, kad jo augintinis buvo gerai prižiūrimas, mylimas, tik kažkuo susirgo. Vyras tvirtino, kad šunimi rūpinosi, o atiduoti jį neva privertė aplinkybės: esą išsigando, kad nuo susirgusio keturkojo gali užsikrėsti jo vaikai. Panevėžietis pasirinko lengviausią kelią, apie augintinio gydymą buvęs šeimininkas nė nesusimąstė.
„Kai tik pamačiau kalytę, iš karto supratau, kad ji buvo neprižiūrima. Jos žaizdos kraujavo, buvo nuplikusi, ant kūnelio matėsi ryškios dėmės. Tai jau buvo įsisenėjusios ligos požymiai. Baisu žiūrėti, kaip šeimininkas nualino šunį. Vien kaulai ir oda belikusi“, – prisiminė pirmuosius įspūdžius pamačius keturkojį gyvūnų globėja. Pasibaisėjusi, kad taip pasielgta su gyvūnu, moteris priėmė nelaimėlę ir pradėjo galvoti, ką daryti.
Sugraudino žaizdos
R.Liberienė pripažįsta, kad kalytę, vardu Naida, greičiausiai būtų tekę po kelių dienų užmigdyti. Pasak specialistės, šunelio gydymas ilgas ir brangus, be to, jam reikalinga priežiūra.
„Gaila, bet teko pagalvoti apie keturkojo užmigdymą, nes jo gydymui reikia nemažai lėšų“, – atvirai kalbėjo pašnekovė. Viltis kalytei išgyventi nušvito tuomet, kai į gyvūnų globos namus kitą dieną po to, kai ji buvo atvežta, užsuko moksleivė, panorusi pasiimti auginti jauną šunelį. Kaip ir dauguma, jauna mergina galvojo apie sveiką, gražų šunelį, tačiau pamačiusi Naidą ir išgirdusi jos istoriją susigraudino.
„Pasakojau merginai, kad dobermanei bus reikalingas ilgas gydymas. Pažadėjau jai padėti, kiek bus įmanoma. Kalytė jai iš karto užšoko ant rankų“, – pasakojo R.Liberienė. Laura Kriuklytė su Naida ir gyvūnų globos namų darbuotojų įduotu ėdesiu išvyko namo.
Po kelių dienų internetiniame puslapyje www.pagalbagyvūnams.lt ir žmonių mėgstamame socialiniame tinklalapyje „Facebook“ gyvūnų globos darbuotojai paskelbė pranešimą, kad kalytei reikia pagalbos.
„Naidos istorija neliko nepastebėta. Greitai atsirado norinčių jai padėti. Kas galėjo, pervedė šimtą litų, kas galėjo, daugiau. Kiti aukojo po kelis litus. Rėmėjai tik pageidauja, kad pinigai atitektų ne Laurai, o būtų pervesti į šunelį gydančio veterinaro sąskaitą, už juos būtų nupirkta reikalingų vitaminų, maisto“, – sakė R.Liberienė. Kadangi Naida bus gydoma vienoje iš Kauno veterinarijos klinikų, merginai kainuos ne tik šuns gydymas, bet ir kelionės. Kad kalytė pasveiktų, gali prireikti daugiau nei penkių šimtų litų.
Teisinosi paskubėjęs
Šioje istorijoje stebina tai, jog, veikiausiai sąžinės graužiamas, po kelių dienų gyvūnų prieglaudoje pasirodė buvęs Naidos šeimininkas ir pareiškė apgailestaująs, kad atidavė savo augintinę, norėjo ją pasiimti atgal. Pasak R.Liberienės, vyras aiškino pasielgęs neapgalvotai, gyvūnų globėją tikino šuneliu rūpinsiąsis ir gydysiąs.
„Tačiau šuo taip nustekentas buvo ne per savaitę ir ne per dvi. Net jei Naidos ir nebūtų pasiėmusi Laura, vargu ar tokiam žmogui būtų galima grąžinti šunį. Atvežta kalytė buvo ne tik žaizdota, tačiau jai ir galinės kojytės nuo ligos buvo pažeistos, ji vos pastovėjo“, – kalbėjo gyvūnų globėja. Nors panevėžietis prašė pasakyti naujosios Naidos šeimininkės telefono numerį, tačiau jo buvo paprašyta išeiti.
Pratinasi prie aplinkos
R.Liberienė pasakojo, kad kai šeimininkas atvežęs kalytę norėjo palikti, ji visaip priešinosi, nenorėjo lipti iš automobilio, išeinantį šeimininką lydėjo žvilgsniu, tačiau prie Lauros prisirišo taip pat labai greitai.
Kai „Sekundės“ žurnalistai lankėsi pas Laurą, Naida baikščiai glaudėsi prie naujosios šeimininkės. Merginai einant iš vienos kambario pusės į kitą, naujoji draugė nė sekundei nepaleido jos iš akiračio ir sekė ją žvilgsniu.
Baikšti, nedrąsi, atsargiai žiūrinti į nematytus veidus, reaguojanti vos į vieną komandą. Taip L.Kriuklytė apibūdina savo augintinę. Nors Laura su Naida dar tik pradeda atrasti bendrą kalbą, tačiau kalytė per savaitę jau pradėjo reaguoti į Lauros draudimus, iš pradžių daugiausia tūnodavusi susigūžusi kur kamputyje, kalytė jau mielai žaidžia, rodo charakterį.
„Dar kiek baiminasi, tačiau kiekvieną dieną Naida jaučiasi drąsiau. Tik kai vaikštome kieme, ji nedrąsiai eina pro žmones, traukiasi į šalį“, – atvirai pasakoja mergina.
