– Beata, esate ne vieno socialinio projekto iniciatorė, atvirai ir nuoširdžiai pasisakote prieš patyčias mokyklose. Kaip gimė socialinio projekto „Suknelė išleistuvėms“ idėja?
– Kai mados namai „Orelli“ pasiūlė pabūti jų suknelių modeliu, aš pirmiausia pagalvojau apie merginas, kurios negali sau leisti nusipirkti svajonių suknelės. Arba, kurios nori, bet negali sau leisti pasipuošti. Labai norėčiau nudžiuginti bent vieną merginą. O aš pati jau seniai supratau, kad prabangūs drabužiai, tobula išvaizda, brangūs daiktai - nepadaro manęs laimingos, dėl to mielai, kai tik galiu, su kitais dalinuosi tuo, ką turiu. Tikiu, kad ši suknelė atiteks merginai, kuriai ji suteiks labai daug laimės. Būtų smagu, jeigu vėliau ji šia „Orelli“ suknele pasidalintų su kuo nors kitu.
– Beata, iš kur tas noras dalintis, užstoti, palaikyti, paskatinti, atjausti, išklausyti…?
– Manau, kad tai yra paprastas žmogiškas noras. Šiame pasaulyje gyvename ne vieni, o apsupti žmonių. Nemanau, kad įmanoma būti visiškai laimingam, jeigu aplink daug nelaimingų, liūdnų žmonių. Kiekvieno pareiga yra prisidėti taip, kaip jis moka, kaip gali, - prie mūsų šalies piliečių gyvenimo gerinimo. Aš koncentruojuosi į lygybę, į tai, kad mūsų galvose būtų kuo mažiau išankstinių nusistatymų ir visiems žmonėms, nepaisant jų amžiaus, lyties, tautybės ar seksualinės orientacijos, mes jaustume vienodą pagarbą. Kad galėtume džiaugtis vieni kitų darbais ir palaikytume vieni kitus.
– Kaip manote, kodėl merginoms svarbu išleistuvių vakarą pasipuošti originalia, dar niekur nematyta suknele?
– Nemanau, kad tai visoms svarbu. Kažkam gera bus ir su džinsais, o kažkam „Orelli“ mados namų originali, puošni suknelė suteiks daug laimės ir džiaugsmo. Mokyklos išleistuvės yra puiki šventė, žyminti ilgo ir svarbaus gyvenimo etapo finišą.
– Papasakokite plačiau apie šį projektą: ką abiturientės turės daryti, kad laimėtų mados namų „Orelli“ suknelę?
– Savo facebook paskyroje paskelbsiu konkursą, kuriame viena abiturientė galės laimėti šią suknelę, kurią pati vilkėjau fotosesijos metu (pasitariau su suknelės kūrėjais dėl dydžių - jie suknelę siaurins, platins, ilgins ar trumpins pagal merginos poreikius). Prašysiu artimųjų, draugų, pačių abiturienčių parašyti komentaruose, kodėl jie mano, kad būtent tai merginai ši suknelė yra reikalingiausia. Galbūt ji visus metus stropiai mokėsi, pelnė prizines vietas olimpiadose, galbūt kovoja su sunkia liga, galbūt dar mokydamasi mokykloje pradėjo dirbti, kad padėtų šeimai, galbūt turėjo sunkių išgyvenimų, patyrė patyčias mokykloje, galbūt tai pirma didelė šventė jos gyvenime ir ji tiesiog neturi už ką nusipirkti išleistuvių suknelės… Visos priežastys tinkamos! Jau dabar gaila, kad suknelė tik viena! Ir tą vienintelę suknelę tai vienintelei abiturientei įteiksiu asmeniškai.
– Beata, ar prisimenate kokios buvo Jūsų pačios išleistuvės?
– Išleistuvės man buvo labai svarbi diena. Labai laukiau, kada pagaliau baigsiu mokyklą ir galėsiu pradėti naują gyvenimo etapą. Buvau labai laiminga tądien, nes atsiėmiau savo jėgomis ir pastangomis užtarnautą raudoną diplomą. Be to, mano visi klasiokai dar nežinojo, kur įstojo, o aš jau žinojau, ką veiksiu rugsėjo mėnesį, nes aktorinio rezultatai buvo paskelbti anksčiau. Jaučiausi laisva ir laiminga! Gal todėl po išleistuvių, penktą ryto, pastvėrusi balionų puokštę ir pėsčiomis parėjau namo - kokius penkis kilometrus. Man pypsėjo mašinos, turėjo būti labai juokingas vaizdas.
– Kaip manote, kodėl taip sureikšminta išleistuvių suknelė?
– Ji gali būti sureikšminama dėl to, kad išleistuvės būna pirma didelė šventė jauno žmogaus gyvenime. Ji žymi labai svarbios gyvenimo atkarpos pabaigą. Tai tokia puiki proga pasidžiaugti savimi ir savo bendramoksliais. Juk į mokyklą ateiname dar visai mažiukai, nežinantys, kas yra vardininkas ar kokia Ekvadoro sostinė, o išeiname jau žinodami, kokia sunki matematika A lygiu ir, kad net mėgstamiausi mokytojai kartais klysta...
– Ar Jums taip pat buvo labai svarbu, kad Jūsų suknelė būtų pati gražiausia?
– Tikrai ne. Visada turiu vienintelį siekį - atrodyti, elgtis, veikti taip, kad mano veiksmai atspindėtų mano mintis ir būseną tuo metu. Visada mieliau renkuosi prieveiksmį „įdomiai“, negu „gražiai“. Suknelę man pasiuvo draugė pagal rastą iškarpą žurnale. Bet padariau vieną klaidą - į kirpyklą nuėjau išleistuvių dieną ir kirpėjas tą kartą sugalvojo mane nukirpti trumpai. Buvau šokiruota! Ilgai verkiau ir sakiau, kad niekur neisiu! Galiausiai, kai pripratau, buvau patenkinta savo nauja šukuosena. Jeigu vėl tektų ruoštis išleistuvėms, labiau akcentuočiau patogumą, laisvumą. Gal net neavėčiau aukštakulnių ir nesidaryčiau ypatingo grimo. Nes jau žinočiau, kad viską dar suspėsiu, jei tik norėsiu!
– Ką šiandien patartumėte merginoms, kai jos rinksis išleistuvių suknelę?
– Rinkitės patogumą, tikrumą. Nebėkite nuo savęs. Nesprauskite savęs į veržiančias, mažas, nepatogias sukneles - dar suspėsite, jei tik norėsite! Manau, kad labai svarbu per išleistuves patogūs batai, - nes reikia pašokti taip, kad vėliau, per klasės susitikimą, net ir po dešimties metų, visi klasiokai prisimintų!
– Tikriausiai daugelis abiturientų prieš išleistuves išgyvena nerimo ir nežinios akimirkas… Ką iš šiandieninės perspektyvos galėtumėte jiems pasakyti ir palinkėti?
– Viskas bus gerai! Jums viskas pavyks ir pasiseks. Pasitikėkite savo protu, jausmais ir jėgomis. Gyvenimas jus atves ten, kur ir turite būti (ir tai nebūtinai bus tai, ką šiandien įsivaizduojate).
