Rugpjūčio 14-17 dienomis prie Norviliškių pilies (Šalčininkų raj.) vyks antrasis muzikos ir menų festivalis „Be2gether“. Apie renginio naujoves ir tradicijas LŽ pasakoja jo organizatorius Giedrius Klimkevičius.
Kaip kilo festivalio idėja?
Į Norviliškių pilį atvykau prieš septynerius metus, tuomet ir pradėjau domėtis šios keistos ir unikalios vietovės istorija. Pasirodo, kad XIV amžiuje toje vietoje buvo geografinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras. Tais laikais ten gyveno daug skirtingų tautybių žmonių: rusai, lenkai, baltarusiai, lietuviai, totoriai ir kiti. Jie puikiai sutarė ir buvo tarsi didelė šeima.
Dabar čia pastatyta siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos, žmonės atskirti geležine tvora. Paradoksalu, tačiau prie pilies stovinčioje bažnyčioje laikomų pamaldų jie priversti klausytis stovėdami kitapus tvoros. Netgi čia pat esančių savo artimųjų kapų negali laisvai aplankyti, nes tam reikalingos vizos. Taip gyventi yra tikrai nenormalu. Todėl vienam pas mane viešėjusiam draugui kilo mintis, kad tokioje vietoje reikėtų surengti koncertą, kurio pagrindinė idėja būtų „Berlyno sienos griūtis. II dalis“. Tuomet aš sakiau, kad toks sumanymas nelabai realus, bet vėliau pradėjau gilintis į šią mintį ir visi svarstymai užaugo iki festivalio idėjos, o praėjusiais metais ją ir realizavome.
Siūlys gyventi „žaliai“
Kokių naujovių sulauksime šiemet?
Praėjusių metų festivalis, palyginus su šių metų, buvo tik lengva treniruotė. Dabar jis dvigubai išaugo ir tapo ne tik muzikos, bet ir menų festivaliu. Dvigubai padidėjo teritorija, siūlomų laisvalaikio užsiėmimų įvairovė, muzikos grupių skaičius - jų bus daugiau nei septyniasdešimt. Bet pirminė idėja išlieka ta pati - muzika ir kitas menas griauna sienas ir vienija žmones. Tačiau atsirado ir naujų idėjų, festivalio atšakų, pavyzdžiui, programa „Žalioji linija“.
Ką pasiūlysite šioje programoje?
Pirmiausia viešai prabilsime apie ekologiją. Kalbėsime apie tai, jog blogų pavyzdžių toli ieškoti nereikia - visuomenė deklaruoja gamtos išsaugojimo svarbą, tačiau dėl to nepajudina nė piršto. Mūsų požiūris toks: jeigu pats kažką gero nuveiksi, tai greitai pradings noras sunaikinti. Mes sakome ne „saugok ir neteršk“, o „imkis veiksmų ir nedelsk“. Tad platiname maišelius su žolės sėklomis, kurias bus galima panaudoti po festivalio - jeigu statydamas palapinę žmogus suniokos žolės plotą, pats galės ją atsodinti.
Praėjusiais metais festivalio dalyviai paliko suniokotą aplinką?
Praėjusių metų publiką galėčiau pavadinti ryškiausia festivalio žvaigžde, nes kaip tik ji ir sukūrė puikią atmosferą, vienybės jausmą. Žmonės sąmoningai nieko nenaikino. Jeigu ir ištrypė takelius, tai tik todėl, kad jiems reikėjo kelio per aikštę. Tuos takelius organizatoriai atsodino ir šiemet vėl viskas žalia ir gražu. Po šių metų festivalio, žolę sodinsime ne mes, o kviesime tai padaryti klausytojus. Žmonės nėra piktybiškai nusiteikę, tik jiems gal dar stinga gerų įpročių. Todėl šiemet paprašysime gyventi ekonomiškiau, pavyzdžiui, kad kiekvienas alui naudotų tik po vieną plastikinį bokalą - jį galima pasižymėti ir saugoti per visą festivalį. Taip sutaupytume labai daug žaliavos.
Demokratiška aplinka
Į festivalį susirinks daugybė žmonių, kurių poreikiai skirtingi. Gal jiems pasiūlysite ir skirtingas gyvenimo sąlygas?
Festivalio aplinka yra labai demokratiška, todėl kiekvienas galės pasirinkti gyvenimo sąlygas pagal savo poreikius. Galvodami apie vyresnio amžiaus žmones, kuriems nakvynė po atviru dangumi nesukelia tiek džiaugsmo kaip jaunimui, šiemet pasiūlysime patogesnę zoną, kurioje bus galima įsikurti toliau nuo triukšmo ir geriau pailsėti. Išskirtinį dėmesį skirsime festivalio svečių saugumui, taip pat parengėme planus, kad būtų išvengta automobilių spūsties.
Festivalį bus galima pasiekti tik savo transportu?
Iš Vilniaus autobusų stoties vyks autobusai į Šalčininkus ir Dieveniškes, todėl bus galima nesunkiai pasiekti festivalio vietą.
Kokios dar pramogos bus siūlomos be muzikos?
Turėsime aktyvaus laisvalaikio zoną „Shark park“, kurioje bus galima išbandyti šuolius su dviračiu, pažaisti futbolą ir tinklinį. Norintys praleisti laiką kūrybiškai, galės piešti, mokytis groti būgnais ir šokti. Turėsime tris scenas, kuriose vyks koncertai, ir du muzikinius klubus. Panašu, kad tą savaitgalį Vilnius liks apytuštis, nes didžiausi restoranai, kavinės ir vyninės atvažiuoja į festivalį. Netgi įrengsime vaikų darželį - čia šeimos galės palikti vaikus ir nesijaudindamos linksmintis. Mažuosius padės prižiūrėti ir žinomi žmonės, pavyzdžiui, Svaras iš „G&G Sindikato“.
Neliko nepasitikėjimo
Kaip „Be2gether“ atrodo Europos festivalių kontekste?
Manau, kad tai yra įdomus ir turbūt unikalus festivalis. „Be2gether“ yra nedidelis, tačiau labai jaukus. Dabar jau retai kada pasitaiko tokių festivalių užsienio šalyse, jie jau pavirto monstrais ir ten nebeliko šilumos.
Jaučiatės pasiekę tikslą - festivalis iš tiesų atvėrė sienas?
Esu įsitikinęs, kad taip ir įvyko, nes žmonių bendravime sienų per šį festivalį tikrai nebeliko. Manau, kad buvo žengtas didelis žingsnis vienybės link. Prieš pirmąjį festivalį tarp Lietuvos ir Baltarusijos stovėjo didžiulė siena - fizine ir emocine prasme. Po festivalio sulaukiau daug sveikinimų iš Baltarusijos, šiemet jie ir patys prisidėjo prie festivalio organizavimo - skleidžia informaciją savo šalyje. Nežinau, kaip yra su politiniu nepasitikėjimu, tačiau kultūrinio nepasitikėjimo beveik neliko.
Rima JŪRAITĖ
