Praėjo lygiai metai, kai pasklido žinia, jog užsienyje gyvenanti buvusi S. Grafinina – dingo. Nors prabėgo ir 12 mėnesių, panašu, kad nuo dingimo dienos mažai kas ir paaiškėjo.
tv3.lt primena, kad S. Grafinina turėjo grįžti į Lietuvą liepos 1-ąją, tačiau moteris iš lėktuvo, nusileidusio gimtinėje, neišlipo. Kiek vėliau su ja susisiekti negalėjusi sesuo kreipėsi į policiją. Po dviejų savaičių, liepos 17-ąją, buvo paskelbta tarptautinė moters paieška, tačiau Sandra vis dar laikoma dingusia iki šios dienos ir jokios paieškos vaisių nedavė.
Moters dingimo byla neduoda jau metus laiko ramybės nei Sandros artimiesiems, nei jos sutuoktiniui Nigelui Westui – būtent jis yra pagrindinis ir vienintelis įtariamasis dėl moters dingimo.
tv3.lt susisiekė su gera Sandros bičiule Vismante Budryte. Mergina kontaktą su Sandra palaikė iki moters dingimo. Tiesa, ji neslepia, kad šie metai buvo tikrai labai sudėtingi.
„Viskas, kas buvo blogiausia, jau liko praeityje. Gyvenimas grįžo į senąsias vėžias, bet tai nereiškia, kad mes pamiršome Sandrą. Tikrai ne. Aš dažnai pagalvoju, kas būtų, jei būtų kitaip. Dažnai perskaitau mūsų susirašinėjimus, peržiūriu siųstas nuotraukas, pasikalbame ir šeimoje. Vis tikimės, jog greitai išaiškės tiesa, kalti (jei tokių yra) bus nubausti, o Sandra (jei jos nebėra) ilsėsis ramybėje...“, – pasakojo moteris.
Kalbinta moteris taip pat neslėpė, jog dažnai susimąsto ir apie Sandros dukrą, kuri liko be mamos. „Galvoju, kur ji, su kuo, kaip jos sveikata, kaip auga... Atrodo, kad prisimenu ją tik mažytę, tyliai gulinčią ir besišypsančią“, – sakė ji.
Vismantė pasakojo, kad geros draugės pradingimas nemenkai apsunkino ir asmeninį jos gyvenimą. „Metų tarpas nuo dingimo iki šiandien buvo tikrai nelengvas, ypač – pirmasis pusmetis. Nesu turėjusi jokių rimtų reikalų su policija, tad jų susidomėjimas manimi, siekianti ištirti bylą, man buvo labai sunkus psichologiškai. Nejauku, nesmagu, sakyčiau, kad gal net kiek baugu. Manau, kad kiekvienam, kurio gyvenimą užklumpa tokie netikėti pokyčiai, sunku juos išgyventi. Nesvarbu, kad stengiausi išlikti rami, bet mano viduje virė chaosas“, – teigė Vismantė.
Moteris taip pat prisiminė ir paskutinį jos su Sandra susitikimą, 2018-ųjų gegužę. „Vykome į jos sodą, esantį Bubiuose. Laiką leidome gryname ore, kepėme maistą, vakarop grįžome į jos butą, paplepėjome valandą ar pusantros ir išsiskyrėme. Kalbėjome apie tai, kad grįžus ji mokysis tatuiruočių meno, buvo net įrangą joms daryti nusipirkusi, – sakė moteris. – Sandra taip pat prašė, kad pakalbėčiau su savo tėčiu, ar jis galėtų laisvu laiku, liepos mėnesį, kai ji grįš, padėti įrengti jos namus.“
Vismantė prisiminė, jog Sandra rugpjūčio mėnesį planavo krikštyti savo dukrelę, teiravosi, ar draugė sutiktų būti krikšto mama. „Atsisveikinome, išvykome namo, o pastovų ryšį palaikydavome per socialinius tinklus“, – tvirtino V. Budrytė.
„Birželio 27-ąją, kai iš Nigelo paėmė dukrą, jis labai stresavo, išgyveno, skambino mums, verkė ir prašė pagalbos. Aš pati tą naktį nuo 21 valandos iki vidurnakčio važinėjau po Šiaulius, ieškojau, kur jų dukra. Kadangi jų šeimai esu visiškai svetima, neturime jokio giminystės ryšio, todėl man niekas nesuteikė jokios informacijos nei policijoje, nei kūdikių namuose. Tik ligoninėje manęs pasigailėjusi budinti darbuotoja pasakė, kad mergaitė čia ir ryte galėsiu ją aplankyti“, – prisiminimais dalijosi Vismantė.
Tą rytą Vismantė iškart prabudusi išskubėjo į ligoninę aplankyti mažosios. Ten moteris buvo iki pat vidudienio, kol mergaitę išvežė į kūdikių namus.
„Nigelas nuo tos dienos jautėsi labai blogai, stipriai išgyveno ir visas dienas leisdavo tik su mano šeima. Jis mums kartojo, kad esame jo šviesa tunelio gale, kad yra be galo mums dėkingas už pagalbą ir tikėjosi, kad susigrąžins dukrą, kai grįš Sandra. Būtent lemtingąją naktį, kai dingo Sandra, Nigelas leido su mumis. Apie 20 valandą mes parvežėme jį namo, o po kelių valandų dar paklausiau, ar grįžo Sandra, ar viskas gerai. Man jis tik atsakė, kad jos nėra ir eis miegoti“, – kalbėjo moteris.
„Kas įvyko tą naktį – nežinau. Aš nebuvau kartu. Nežinau, ar Sandra grįžo, ar ne. Kitos dienos popietę su Nigelu išvykome į vaikų teisių tarnybą, pasiteiravau jo, ar negrįžo Sandra, jis sakė, kad ne“, – sakė Vismantė.
Visgi moteris mintį, kad Sandra dingo savo noru, tikrai atmeta. „Kam kurti ateities planus, dalintis jais, jei žadi pabėgti nuo visko, ką nori kurti?“, – klausė ji.
Iškart po nakties, kai Sandra negrįžo į Lietuvą, Nigelą sutikusi Vismantė pasakojo, kad jo veide nematė perdėto nerimo ar streso: „Nužudyti žmogų yra siaubingas dalykas, kurį nešiosiesi su savimi iki pat paskutinio atokvėpio. Tu nerasi sau vietos, visąlaik būsi baimėje. Pas jį to nebuvo. Aišku, jis šiek tiek stresavo, bet taip elgėsi visas dienas po dukros atėmimo“, – sakė moteris.
Įtariamasis tik vienas
Primename, kad prieš metus Šiaulių policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė informavo, jog Sandros ieškoma ne tik Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje, kaip buvo teigiama anksčiau, tačiau visoje Šengeno erdvėje.
Nustatyta, kad S. Grafinina liepos 1 dieną grįžo į Lietuvą. Tai užfiksuota tikrinant į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos atskridusio orlaivio keleivius.
Per metus pareigūnams taip ir nepavyko surasti S. Grafininos kūno. Maža to, per šį laikotarpį pasirodė pranešimų, kad S. Grafinina buvo pastebėta gyva arba kažkas jos vardu esą buvo kelis kartus prisijungęs mobiliojoje pokalbių programėlėje „WhatsApp“.
Šiuo metu vis dar vyksta tyrimas dėl moters dingimo. Jos vyras – vienintelis įtariamasis, kurį varžo kardomosios priemonės.
Kalbėjo apie skyrybas
Į akis taip pat krenta, tikėtina, reikšminga detalė. Vos 4-5 dienos prieš S. Grafininos dingimą ji viešai prabilo apie skyrybas su savo vyru Nigelu West-Macaulay.
Susikrimtusi moteris teigė, kad jos sutuoktinis ją išnaudoja materialiai, maža to, net griebėsi smurto. Ir lyg to būtų maža, moteris teigė, kad sutuoktinis ketina uždrausti jai matytis su judviejų dukra.
Akivaizdu, kad vos kelios dienos prieš grįždama į Lietuvą S. Grafinina buvo psichologiškai prislėgta. Tiesa, tuo pačiu ji viešai skelbėsi, kad į jos gyvenimą ir širdį beldžiasi naujas mylimasis. Esą šis net išpildęs moters seną svajonę ir nupirkęs jai restoraną Prancūzijoje.
Į viešumą buvo išlindusi ir tokia detalė, kad, anot S. Grafininos, jos smurtaujantis vyras gyveno jai priklausančiame bute Šiauliuose. Į policiją dėl dingimo kreipėsi ne sutuoktinis, su kuriuo moteris iki skyrybų dar bandė lipdyti šeimyninius santykius, bet S. Grafininos sesuo.
