Transportas
Pasiekti Paryžiaus centrą iš Charles’io de Gaulle’io oro uosto yra keletas būdų. Galite važiuoti taksi, traukiniu arba autobusu. Pavyzdžiui, 350 autobusas važiuoja iš oro uosto į centre esančią „Est“ autobusų stotį. 350 autobusas oro uoste išvažiuoja iš 3 terminalo, 10 vartų. Bilietus galima įsigyti iš vairuotojo, kelionė kainuoja 6 eurus – gaunate 3 bilietus, juos visus reikia pažymėti.
Kitas pasirinkimas – bendrovės „RoissyBus“ autobusas, tiesiogiai važiuojantis į centre esančią stotelę „Opera“. Kelionės, kuri, jei mieste nėra spūsčių, trunka apie valandą, kaina yra 10 eurų. Bilietus galima įsigyti tiek iš paties vairuotojo, tiek terminale įsikūrusios stotelės bilietų aparatuose. Tiesa, šie priima tik smulkias eurų kupiūras, didžiausia iš jų – 20 eurų, todėl pasirūpinkite, kad pasirinkę šį keliavimo būdą savo kišenėje turėtumėte ir smulkių. Šių autobusų pranašumas – patogus grafikas. „RoissyBus“ autobusai važiuoja kas 15 minučių.
Vienkartinio autobuso bilieto kaina, įsigyjant jį iš vairuotojo, siekia 2 eurus. Dienos bilieto kaina, priklausomai nuo to, keliausite darbo dieną ar savaitgalį, gali siekti 6 arba 9 eurus.
Maisto kainos
Paryžius taps tikru rojumi ne tik gurmaniškų patiekalų, bet ir saldėsių gerbėjams. Turistų ir pačių vietinių pamėgtose boulangerie (liet. „kepykla“) prancūziško batono kaina siekia 1 eurą, kruasanai kainuoja 1 eurą ar 1 eurą 10 centų (perkant juos pačioje Monmartro širdyje), o pain au chocolat – 1 eurą.
Atkreipkite dėmesį, kad maisto kainos Paryžiuje labai priklauso nuo to, kurioje vietoje valgysite. Centre ir prie lankytinų objektų bus brangiau, o labiau nutolusiose gatvelėse – pigiau. Pavyzdžiui, salotos miesto centre kainuoja 14–20 eurų, o šiek tiek toliau salotų galima paragauti ir sumokant iki 10 eurų. Įvairių pastų kainos – apie 15 eurų. Kava kainuoja nuo 3 iki 5,5 euro. Vietiniai delikatesai taip pat nėra pigūs. Pavyzdžiui, miesto centre už du gabalėlius quiche pyrago ir du puodelius kavos teko sumokėti 20 eurų.
Pramogos
„Bateaux Mouches“
Populiari, šimtus turistų sutraukianti atrakcija yra plaukimas Sena „Bateaux Mouches“ laivais. Kelionė, už kurią sumokėsite 13 eurų 50 centų, mūsų nuomone, verta kiekvieno sumokėto cento. Apie 70 minučių trunkanti ekskursija leis pasigrožėti miestu iš romantiškosios Senos. Kelionės pradžia – Almos tiltas (Pont de l’Alma), nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Paryžiaus simbolį – Eifelio bokštą. Plaukdami laivu išvysite ne tik garsiuosius Invalidų (Pont des Invalides), Aleksandro III (Pont Alexandre III), Santarvės (Pont de la Concorde), Menų (Pont des Arts) ar Naująjį (Pont Neuf) tiltus, bet ir įžymiuosius Orsė muziejų (Musée d’Orsay), Luvrą (Musée du Louvre), Dievo Motinos katedrą (Notre-Dame), Šv. Jokūbo bokštą (Tour St-Jacques), Rotušę (Hôtel de Ville).
Luvras
Kadangi Paryžiuje teko lankytis per nacionalinę Prancūzijos šventę – Bastilijos dieną, liepos 14-ąją, kai mieste laukiama daugiau nei milijono vien dėl šios šventės atvykstančių turistų, patarimų bukletai ir paslaugios informacijos centro moteriškės sakė „ne“, paklausus apie apsilankymą viename populiariausių pasaulio muziejų. Tačiau tuo metu atsidūrus prie muziejaus nuojauta sakė, kad verta pabandyti. Juolab kad žmonių eilutė judėjo gana sparčiai dėl vienos paprastos priežasties – patikros tą dieną muziejuje vykdomos greičiau, nes įėjimas į Luvrą tądien nieko nekainuoja. 20 minučių laukiant eilėje praskriejo gana greitai, o muziejuje pamatyti meno kūriniai atmintyje išliko iki šiol. Verta paminėti, kad priėję prie garsiosios Leonardo da Vinci „Monos Lizos“ pasijusite lyg siautulingame roko koncerte. Jus stumdys, lips ant kojų ir prieš akis mosuos išmaniaisiais telefonais vien tam, kad iš arčiau įamžintų moters portretą, kuris, reikia pripažinti, nuotraukose atrodo kur kas įspūdingiau.
Piknikai
Įdomu tai, kad Paryžiuje į alkoholio vartojimą viešose vietose žiūrima atlaidžiai, jeigu tai nesukelia nepatogumų aplinkiniams. Ši Prancūzijos kultūros ypatybė, matyt, išsivystė dėl to, kad paryžiečiai turi alkoholio vartojimo kultūrą. Jie mielai su bičiuliais renkasi Senos upės pakrantėje arba prie Sen Marteno kanalo (Canal St-Martin), atsinešę sūrio, prancūziško batono bei kitų užkandžių, gukšnodami vyną bendrauja, ir būtent bendravimas yra pagrindinis šių susiėjimų tikslas. Tad griebkite užkandžius ir mėgaukitės urbanistiniais vaizdais tiesiog ant pievutės. Tiesa, nekelkite triukšmo, nes atkreipsite teisėsaugos sargų dėmesį ir sulauksite baudų.
Prancūzų bendravimo ypatumai
Galbūt mums pasisekė, tačiau Prancūzijos sostinės pavadinti pačiu nedraugiškiausiu turistams miestu nedrįstume. Buvo situacijų, kai gatvėje sustoję žmonės, pamatę kiek išsigandusius mūsų veidus (taip buvo tik pirmąją kelionės dieną), maloniai ir kantriai anglų bei prancūzų kalbomis aiškindavo kelią, o autobuso vairuotojas už kelionę, kurios tikslas buvo pasiektas po keturių stotelių, iš keliauninkių neėmė nė cento. Tiesa, vieno dalyko prancūzai labai nemėgsta – nurodinėjimo. Reikėtų pridėti dar ir kitą, stipriai susijusį su pirmuoju, – amerikiečių, kuriuos jie nesibodėdami vadina „išlepusiais jankiais“. Amerikiečių šeimynai, aprėkusiai autobuso vairuotoją, kelionė vos nesibaigė ten pat, kur ir prasidėjusi, – Operos rajono gilumoje. Geros manieros, šypsena veide bei draugiškai ištartas „bonjour“ ar „merci“ – ir geri įspūdžiai Paryžiuje garantuoti.
