Neturinčių namų gyvūnėlių Lietuvoje – labai daug. Tikime, kad yra daugybė gerų žmonių, kurie neabejingi neturintiems namų ir yra pasiryžę pamiltam keturkojui suteikti viltį gyventi, jaukius namus ir tapti mylinčiais šeimininkais. Balsas.lt specialioje rubrikoje rasite aprašymus ir nuotraukas tų keturkojų, kuriems reikia tikrų ir mylinčių šeimininkų. Nelikite abejingi!
Aira
Maždaug liepos mėnesį vilniečiams savanoriams prisiskambinusios moterys papasakojo apie savo Vievyje patiriamas bėdas. Tiksliau, bėdų turėjo ne jos, o juoda labradoro mišrūnė, kurios nelaimės įsibėgėjo, per pačius didžiuosius šalčius gruodį atsidūrus nepažįstamo miestelio vidury. Tipiška ir jau nieko nebestebinanti situacija: atvežė – atlapojo dureles – išmetė laukan – nuvažiavo. Dabar jau gavusi Airos vardą kalytė, paklaidinta savųjų šeimininkų, ilgai gainiojosi visas pravažiuojančias mašinas 30 metrų atstumu, naiviai tikėdamasi, kad nenaudėliai grįš. Iš tos vietos niekur nėjo, nevalgė jai pamesto maisto ir paniškai visų bijojo.
Visgi aplinkui gyventa gerų žmonių, ir keletas jautrios širdies moterų nusprendė padėti Airai išgyventi. Reguliariai mėgindavo šerti, visaip bandė prisijaukinti kalytę, besibaidančią iš to pačio dubens palakti pribėgusių kačių, kurias moterys pradėjo vaikyti šalin, kad tik šuo nors kiek paėstų. Įsidrąsinusi Aira pademonstravo savo pasakišką charakterį. Pasirodė, kad ji yra labai geras, draugiškas gyvūnas, kuris nieko nepuldinėja ir net neloja. Įsivyravus štai tokiam status quo tarp jos ir aplinkinių gyventojų, Aira apsigyveno netoli esančiame nebaigtam statyti name. Buvo reguliariai šeriama, niekas gyvulio nevarė ir neskriaudė. Ne kiekvieno šuns svajonių namai, tačiau, turbūt, geresni už tuos, iš kurių Aira buvo taip šaltakraujiškai išvyta.
Problemos prasidėjo pavasarį, kai, niekam prieš tai nepagalvojus, kad kalytę reikia sterilizuoti, Aira atsivedė du šuniukus. Visos motinomis patapę kalės pasidaro kažkiek agresyvios, gina ir saugo savo prieauglį nuo aplinkinių. Tačiau meiliosios Airos atveju pasikeitimas buvo daug ryškesnis. Šuniukus kalytė atsivedė duobėje po krūmais, kurie augo trijų kelių susikirtimo vietoje. Iš vienos pusės – gyvenamieji namai, iš antros – garažai, o iš trečios (kas kėlė visiems didžiausią nerimą) – vaikų darželis. Aira pradėjo puldinėti visus aplink bevaikščiojančius žmones, ir ne vienam įvarė šoką, kai lyg koks Baskervilių šuo, garsiu balsu skalambydama, šokdavo iš krūmų ir vydavo visus tolyn.
Taip, jos agresyvumas buvo gynybinis, ir kalytė nieko užpulti ir įkasti niekam tikrai nenorėjo, tačiau jos perdėtai sukerojęs motiniškas instinktas kėlė baimę aplinkiniams ir ypač tiems, kurie į šalia esantį darželį vedžiojo savo vaikus. Būtent dėl to Airos globėjos ir paprašė mūsų pagalbos, nugirdę, kad aplinkiniai jau pradėjo netekti kantrybės ir grąsinosi kalytę nušauti ar kitu būdu nugalabyti.
Gelbėjimui susivienijo Kaunas ir Vilnius, nusprendę, kad Airą būtina kažkaip pagauti ir išvežti, nes kitaip jos laukia liūdnas galas. Aira su savo prieaugliu apsigyveno pas globėją ūkiniame pastate. Ji lodavo išgirdusi menkiausią garselį, puldavo vyti kiekvieną prisiartinusį ir kartais buvo panaši į tikrą kovinį šunį parengtyje. Kol klasta iš jos nebuvo pačiupti šuniukai ir nuvežti į vet. kliniką apžiūrai. Atrodo, lyg kas burtų lazdele būtų mostelėjęs.
Baskervilių šuo kažkur išgaravo kaip dūmas, ir jo vietoje stojo meili, gera, švelni kalytė, kuri laižė globėjai rankas, veidą ir tykiai tipeno šalia. Šuniukus grąžinus, kad jie galėtų maitintis motinos pienu, vėl galėjom sveikintis su šalia veido dantimis caksinčiu Konano Doilio apsakymo herojumi. Airos agresyvumas slypėjo tik jos beribiame nore apgint savo vaikus.
Šiuo metu vienas iš apvalučių šuniukų jau padovanotas, antrasis laukia namų, bet yra toks gražutis, kad tikrai pas mus neužsibus. Airos piktumo neliko nė kvapo augant jos mažyliams ir jai pačiai pradedant pasitikėti aplinka. Jos maitintojos iš Vievio „Lesei“ skambina beveik kas savaitę, domisi, kaip jai sekasi ir yra pasiruošę po sterilizacijos susigrąžinti Airą, kuri ir toliau būtų bendruomenės šunimi. Vis dėlto Aira yra toks gražus, toks geras ir ištikimas šuo, kad mes labai norėtume jai šiltų tikrų namų, pastogės nuo šalčio ir vėjo žiemą ir žmogaus, iš kurio jį gautų jai taip reikalingą dėmesį. Jei jums patiems reikia, arba pažįstate ką nors, kam reikia sargaus, sveiko, stipraus, be galo atsidavusio ir gero šuns, skambinkite telefonu 860068668 (Sandra). Jei neatsiras žmogaus, norinčio pasiūlyti jai individualius namus, Aira grįš į savo gerųjų globėjų kiemą Vievyje.
Jei norėtumėte apsilankyti susipažinti su jų globojamais gyvūnais ar prisidėti prie kasdieninės gyvūnų priežiūros, labai prašome prieš tai susitarti dėl tinkamo laiko el. paštu [email protected] arba tel. 8 605 33452 (Vesta).
