Jau kitą savaitgalį Lietuvos kino teatruose pasirodys tokių kino hitų, kaip „Karibų piratai“, „Jūros periodo parkas“, „Nuodėmių miestas“, „Supermeno sugrįžimas“ bei „Geležinis žmogus“ specialiųjų efektų kūrėjo pirmasis rimtas režisūrinis debiutas, trimatis fantastinis filmas „Kunigas“. Neįtikėtinų vaizdų bei siužeto vingių trileryje pamatysime Paulą Bettany (jį pažįstame iš juostų „Turistas“, „Geležinis žmogus“, „Da Vinčio kodas“), „Saulėlydžio“ žvaigždę Camą Gigandetą bei naująja veiksmo filmų princese tituluojamą Maggie Q.
Artėjančios premjeros proga apie filmo užkulisius, svajones bei gitarų kolekciją Paulą Bettany kalbino žurnalas „Examiner“.
Tavo vaidmuo fantastinių juostų gerbėjų itin laukiamame trileryje „Kunigas 3D“ gana sudėtingas fiziškai. Ar buvo sunkių filmavimo dienų?
Žinai, man mokėjo už tai, kad bėgiočiau ir žudyčiau vampyrus ‒ taigi kiekviena diena buvo nuostabi. Net tuomet, kai susižeisdavau, man viskas atrodė kaip iš vaikystės fantazijų, taigi viskas buvo gerai. Kai žmonės manęs klausia apie sunkumus, pasakoju jiems vieną istoriją. Filmavome sceną, kurioje aš sėdėjau ant motociklo, jis buvo pritvirtintas prie visureigio, važiuojančio 50 mylių per valandą greičiu. Maža to, aš turėjau nuo to motociklo peršokti ant šalia tokiu pat greičiu riedančio traukinio. Mano širdis beprotiškai daužėsi, ir, nors buvau pririštas apsauginiais lynais, galvoje sukosi tik viena mintis: „ką po šimts aš čia veikiu?!“
Filmo anonse yra epizodas, kuriame užšoku ant traukinio ir susiduriu su vampyru... Jūs tikriausiai irgi žinote, kad vampyrų iš tikrųjų nėra. Vampyras, kurį nudūriau filme buvo tiesiog pagalvė.
Minėjai, kad šis vaidmuo buvo tarsi vaikystės svajonių išsipildymas. Apie ką svajoji dabar?
Jau darosi juokinga ‒ turiu susigalvoti kokį nors kitą vaidmenį, nes žmonės manęs vis to klausia... Iš tikrųjų, tai neturiu svajonių vaidmens. Iš dalies tai tiesiog bejėgiška situacija ‒ esi aktorius ir tiesiog lauki, kol scenarijai bus parašyti ir tave pakvies vaidinti. Manau, daugelis kolegų tiesiog kitaip ima mąstyti. Kai gaunu scenarijų, atsisėdu, perskaitau ir sprendžiu ‒ ar patinka siūloma rolė, ar ne. Manau, artėju prie to etapo, kuomet turėčiau pats stotis į kitą kameros pusę ‒ gal pradėsiu prodiusuoti, gal režisuoti filmus ar net rašyti scenarijus. Manau, tam atėjo laikas ‒ visada norėjau pats režisuoti, tačiau buvau pernelyg užsiėmęs uždarbiaudamas filmavimo aikštelėse, auginau savo vaikus ir panašiai.
Kritikai, jau matę filmą „Kunigas“ sako, kad suvaidinai puikiai. Ar superherojaus vaidmuo turėjo kokios įtakos tavo požiūriui į kasdienį gyvenimą?
Tikrai ne, į visa tai žiūriu šiek tiek kitaip ‒ noriu tiesiog smagiai leisti laiką. Nemėgstu dirbti įtampoje ‒ tada mano laisvumas apsiriboja, delnai prakaituoja, negaliu susikaupti. Esu ne kartą minėjęs, kad superherojumi noriu būti tik savo vaikams. Dėl jų mesčiau savo darbą ir mielai pabūčiau aukle.
Kažkur buvai užsiminęs apie savo gitarų kolekciją. Kiek jų turi?
Tai ir yra šlykščiausia ‒ aš net nežinau, kiek jų turiu. Turiu pilną kambarį gitarų ir kitos muzikos aparatūros. Brangiausia, ko gero, yra 1964 metų „Rickenbacker“ ir ji nuostabi! Su ja gali groti kaip „The Jam“ , kuri yra viena geriausių grupių visame pasaulyje! Matote, sakiau, kad aktorystė šiame gyvenime man nėra prioritetas (juokiasi).
