Visai neseniai „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas paviešino lentelę, kurioje matyti, kad rūkantiems ar geriantiems alkoholinius gėrimus infliacija smogė mažiau nei tiems, kurie rūpinasi savo sveikata ir perka, pavyzdžiui, ekologiškus vaisius.
Visgi, verslininkas, maisto vagonėlio „Ąžuolyno virtuvė“ bei kebabinės Sudervėje savininkas Ąžuolas Žvagulis pastebi, kad jo verslams didelės įtakos maisto prekių kainų kilimas nepadarė.
„Didelių pokyčių aš nepastebėjau. Ką matau, kad man benzino bakas kainuoja 10 eurų brangiau. Reiškia, kad viskas iš paskos irgi kils. Kas mėnesį padarome lentelę, suvedame ir paskaičiuojame savo išlaidas ir pažiūrime, ar nenuėjome į minusą“, – sako verslininkas.
Vilniaus pakraštyje verslus vystantis vyras neslepia, kad nors ir pastaruoju metu Lietuvą svilina karščio banga, sumažėjusiais pardavimais jis tikrai negali skųstis.
„Manau, kad esame įsikūrę geroje vietoje – prie mūsų ežerai, vanduo, tad net ir greitą maistą per tokius karščius žmonės gausiai renkasi valgyti.
Kai žmonės nenori patys maisto gaminti, tai eina pirkti. Kitose vietose, turbūt, saldumynai, karšti patiekalai ne tokie populiarūs“, – teigia jis.
Pasisakė apie cukraus mokestį
Vakarų valstybėse vis dažnėja žmonių, kenčiančių nuo prastos mitybos padarinių.
Kas kelerius metus Lietuvoje vis prisimenama idėja įvesti cukraus, dar kitaip vadinamą, limonado, mokestį, šiemet – su noru gynybai finansuoti.
Pavyzdžiui, Estijoje priėmus Vyriausybės pasiūlytą įstatymą gyventojai dėl cukraus gėrimuose turės papildomai mokėti nuo 15 iki 45 centų už litrą.
Apie tokį mokestį buvo kalbėta ir Lietuvoje, bet konkrečių planų kol kas nėra. Vis tik mes, greičiausiai, už estus mokėtume daugiau, kadangi pas mus cukraus kiekis tuose pačiuose limonaduose, palyginti su kitomis šalimis, yra didžiausias – kai kur skiriasi net 10 g.
Anot Ą. Žvagulio, toks mokestis jau pasiteisino kitose šalyse ir parodė teigiamus rezultatus.
„Aš manau, kad tai labai geras dalykas. Kai kuriose šalyse tai labai pasiteisino, pavyzdžiui, Singapūre. Ten kola jau dabar yra parduodama su mažesniu kiekiu cukraus, nes tiesiog neapsimoka gerti jos su daug cukraus.
Aišku, jei tokį mokestį uždėtų, mūsų šakočių verslui tai tikrai atsilieptų. Bet aš savo šeimoje esu teroristas ir visada pasižiūriu, kiek suvartojame cukraus – net paėmus vaikišką jogurtą galima pamatyti, kad jame tiek pat cukraus, kiek ir koloje.
Manau, kad tai yra nesąmonė, todėl čia palaikau mokesčio įvedimą, kad jis būtų apmokestinamas kaip cigaretės ar alkoholis“, – teigė vyras.
Kritika valdžiai
Visgi svarbiausia – kur surinkti pinigai būtų panaudoti. „Labai svarbu, kur valdžia panaudotų tuos pinigus. Jei sveikatai – tai labai pagirtina.
Tik nežinau, ar mes turime pakankamai kompetetingą valdžią, kad ji galėtų suvaldyti pinigus ir juos išleisti teisingoje vietoje“, – sakė Ą. Žvagulis.
Vyras taip pat atskleidė, kad dabar maisto pramonėje susiduria su dideliu iššūkiu:
„Jaunus verslininkus valstybė galėtų paremti, bet kartais jiems reikia tiesiog padėti, kaip tinkamai elgtis su tais pinigais. Geriausia valstybės parama būtų ta, kad sutvarkytų darbuotojų problemą.
Galėtume atidaryti ir antrą, ir trečią kebabinę, bet nėra kam dirbti, nes visi stovi biržose, laukia pašalpos. Kiek kalbu su pažįstamais žmonėmis, tai yra didžiausia spraga šiuo momentu. Visiems apsimoka dabar 6 mėnesius nedirbti ir tiesiog gauti pašalpą. Nėra kam dirbti. Nepopuliarus sprendimas dabar gerinti darbuotojų sąlygas ir skatinti darbą, galbūt tai pasikeis, kai artės rinkimai.“
