Pokalbio su verslininku Eriku Viršilu metu jis ne tik atskleidė norą pagaliau visai šaliai padovanoti Nacionalinį stadioną, bet ir papasakojo apie požiūrį į gyvenimą, asmenines efektyvumo taisykles bei verslo pradžią ir jo užkulisius.
– Kodėl mes to stadiono niekaip nepasistatom ir kodėl Jūs imatės projekto, kuris yra ne pelningas?
– Kai mūsų sportininkai kažką laimi, grįžta iš Olimpinių žaidynių, visi džiaugiasi, juos sveikina, nori su jais nusifotografuoti, pakviečia į Prezidentūrą, kur Prezidentas ranką paspaudžia. Susidaro vaizdas, kad visa Lietuva laimėjo.
Tačiau niekas nepaklausia: o kur Alekna treniruojasi? Jie net nežino, kur jis treniruojasi. Jam čia tiesiog nėra kur treniruotis. Bet jis yra geriausias disko metikas pasaulyje, jis turi pasaulio rekordą! Tačiau kuo mes patys prie to prisidedame?
Kuo nors prisidėkim. Ne tik dovanokime „Mercedes“ raktelius, kai tas sportininkas grįžta iš Olimpinių žaidynių su medaliu. Gal mes galime padėti, kad būtų ne keturi medaliai, o keturiolika?
Lietuva turi labai daug pasiekimų, todėl neįtikėtina, kad nesugeba padaryti tokio dalyko. Man atrodo, kad galima daug padaryti ir pasiekti, tiesiog reikia tuo užsiimti ir daryti. Turiu daug jėgų, noro ir motyvacijos, tokią asmeninę ambiciją – pasitikrinti, ar aš galiu tai padaryti, ar ne.
Tai yra iššūkis, panašus kaip kopimas į kokio nors kalno viršūnę. Todėl mes parodysime, kaip galima padaryti, o tada darys ir kiti, nes tai yra užkrečiama. Ir jeigu po penkių ar dešimties metų Lietuva pagaliau ką nors pasieks futbole, jausiuosi, kad prisidėjau prie to.
– Dažnai tokių didelių projektų atveju būna kažkoks šešėlis, neskaidrumai, susitarimai. Ar įmanoma tokį didelį projektą padaryti standartiniu būdu, su niekuo nesipykstant, niekam nieko neduodant?
– Be abejo, bet tą reikia labai atvirai komunikuoti, atvirai viską rodyti. Natūralu, kad verslas turi kažką uždirbti. Jis kitaip neegzistuotų. Nacionalinio stadiono projektas yra didelis ir apipintas intrigomis, politikomis. Kiti politikai nenori, kad Benkunskui būnant kadencijoje tai būtų padaryta, nes tada jis gautų nuopelnus. Tas yra labai apmaudu. Tai yra labai žemo lygio politika.
Kur vyksta geriausi koncertai? Kaune, ne Vilniuj. Tuomet belieka pripažinti, kad Kaunas tvarkosi geriau. Gal tada ir sostinę perkelti į Kauną?
Taip pat ir biurokratizmas Lietuvoje yra pasiekęs tokį lygį, kad tiek visa Lietuva, tiek Europos Sąjunga per tą biurokratizmą darosi nekonkurencingos. Čia stadionas, nėra su kuo konkuruoti. Tačiau jeigu nori padaryti kokią nors technologiją, įgauti pranašumą prieš kitas kompanijas pasaulyje, tuomet su tokia biurokratija neturi jokių šansų. Biurokratija žudo mus visus.
Visas pokalbis su verslininku A. Avuliu laidoje „Proto industrija“:
