Medicinos ir aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ beveik du dešimtmečius Australijoje gyvenęs operos solistas, lietuviškuoju Enrico Caruso tituluojamas Antanas Zakarauskas ragino vyrus rūpintis širdies sveikata.
Prieš keletą metų vyras į Lietuvą grįžo dėl mamos ligos. Pasak jo, ši aplinkybė ir karjera jį paskatino dar labiau rūpintis sveikata, kurios centre – širdis.
„Ligos, kurias liaudiškai vadiname širdies ligomis, yra mūsų gyvenimo būdo pasekmė. Pasitikrinti sveikatą yra būtina, net ir neturint tam rimtos priežasties pravartu apsilankyti pas specialistą ir „užmesti akį“. Dažnai gyvenimas būna pilnas siurprizų“, – dalinsis operos solistas.
Ne tik medikai, bet ir garsusis tenoras laidoje pastebėjo, kad Lietuvoje jauni vyrai labai vangiai dalyvauja Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje.
„Labai džiaugiuosi, jog teko pagyventi Australijoje, pamatyti vietinių kasdienybę, problemų sprendimus. Reikia prisižiūrėti save, gyventi aktyvų gyvenimą, leisti laiką gamtoje. Taip pat reikėtų nepamiršti rekomenduojamų profilaktinių pasitikrinimų. Visgi, vyrai labiau prisižiūri Australijoje, ten nėra gėdos eiti pas daktarą ir rūpintis savo sveikata“, – pasakojo A. Zakarauskas.
Pasak garsaus tenoro, jeigu žmogus būtų turėjęs gyvenimą gyventi su cigarete, tai jis, tikriausiai, būtų gimęs su cigarete rankose. Vyras pabrėžia, jog rūkymas yra vienas labiausiai žmogaus sveikatai kenkiančių įpročių.
„Kažkada esu bandęs rūkyti. Socialiai ir dabar visko būna kompanijose, nesu baltas popieriaus lapas. Visgi, rūkymas, vienaip ar kitaip, labai neigiamai atsiliepia aplinkinių sveikatai ir mums patiems“, – savo nuomonę dėstė A. Zakarauskas.
A.Zakarauskas pasakos, kad jau 20 metų kiekvieną dieną pradeda ir baigia išgerdamas šalto vandens stiklinę. Taip pat, reguliariai matuojasi kraujo spaudimą ir stengiasi klausyti savo organizmo.
„Klausau ir jaučiu, kada kraujospūdis yra šiek tiek žemesnis, kada aukštesnis. Buvo laikas, kai labai intensyviai sportavau. Kalbant apie mano profesiją, valanda intensyvaus dainavimo scenoje prilygsta valandai lengvo malkų skaldymo. Tuo metu dirba visas organizmas, o intensyviai kvėpuojant, esant gerai kraujo cirkuliacijai, džiaugiasi širdis – jai tai labai naudinga“, – kalbėjo operos solistas.
Jauni vyrai dažnai linkę ignoruoti ir intensyvėjančio gyvenimo tempo keliamą stresą, kuris iššaukia širdies aritmiją, dūrimus, permušimus, nemigą.
„Adrenalinas palieka savo pėdsaką. Tam tikra prasme, organizmas, manau, mėgsta tą nuspėjamumą ir monotoniją. Tokiu būdu mes išvengiame streso. Veiklaus žmogaus gyvenime yra labai svarbus balansas, o pagrindinis raktas į jį yra poilsis, miegas. Jeigu aš rūpinuosi savo sveikata, reiškia aš myliu savo artimuosius ir jiems nereikės rūpintis manimi“, – dalinosi A. Zakarauskas.
VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, doc. Jolita Badarienė taip pat pastebi, kad širdies skausmais skundžiasi vis daugiau jaunų, darbingo amžiaus vyrų. Vis dažniau jie patenka į ligonines su rimtais širdies veiklos sutrikimais ir net infarktais.
„Kalbant apie jaunus vyrus, sunku pagalvoti, kad jie gali turėti kažkokių rimtų problemų, kad reikia eiti pasitikrinti pas gydytoją. Tiek Europos, tiek Lietuvos kardiologų draugija yra išsikėlę tikslą mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – dalinosi doc. J. Badarienė.
Šių tikslų pasiekti padeda privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta vyrams nuo 40-ties iki 55-erių metų ir moterims nuo 50-ties iki 65-erių metų. Jiems kartą per metus nustatomi rizikos veiksniai ir, jei reikia, sudaromas individualus širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planas.
„Žmonės gali kreiptis pas savo šeimos gydytoją, kuris ištiria pagrindinius rizikos veiksnius, o pacientui už šituos tyrimus tikrai nereikia mokėti“, – pasakojo gydytoja kardiologė.
Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas yra trys pagrindiniai rizikos veiksniai: padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija, rūkymas. Dar viena didžiulė problema – alkoholis. PSO duomenimis, nėra jokios rekomenduotinos nežalingos alkoholio dozės.
„Labai dažnai pacientai yra nemotyvuoti, nenori mesti rūkyti. Rūkymas yra rizikos veiksnys nr.1, kuris nusineša daugiausiai gyvybių. Rūkymas didina kraujagyslių ligomis sergančiųjų mirtingumą, onkologinius susirgimus. Tad, be abejonės, visiems pacientams rekomenduojame nerūkyti“, – kalbės gydytoja.
Pasak doc. J. Badarienės, rūkymu yra laikoma net vienos cigaretės surūkymas per savaitę. Dažniausiai pacientų, kurie patenka pas specialistus, rūkymo stažas būna daugiau nei 20 metų, tuomet atsisakyti šio žalingo įpročio tampa labai sunku, dažnas nesusidoroja su šia problema. Tokius pacientus gydytoja rekomenduoja nukreipti pas priklausomybių specialistus.
Pasak J. Badarienės, nustačius tam tikrus rizikos veiksnius, tokius kaip padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija ir kitus, gydytojas skiria vaistus. Tiesa, gydytoja pabrėžė, jog apie du trečdaliai pacientų vaistus geria blogai.
„Paskirti vaistai turi būti vartojami nuolatos ir taip, kaip nurodė gydytojas“, – laidoje pabrėžė gydytoja.
Pacientai neretai susiduria su kita problema – kasdien vartodami daug tablečių, jie ima jausti psichologinį diskomfortą. Doc. J. Badarienės teigimu, tuomet reikėtų pagalvoti apie politabletes.
„Šiai dienai turime tam sprendimą. Galime skirti pacientams politabletes, kur vienoje tabletėje yra dvi veiklios medžiagos, kurios veikia dvi ligas: tiek padidėjusį arterinį kraujospūdį, tiek, politabletėje esančių statinų pagalba, padidėjusią cholesterolio koncentraciją. Statinai – tai tie vaistai, kurie mažina cholesterolio koncentraciją, stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, apvelka jas, apsaugo nuo ankstyvo plyšimo“, – pasakojo gydytoja kardiologė.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!
