Šeštadienio vakarą „Auksinio balso“ atlikėjai turėjo progą parodyti savo sielos gelmes. Scenoje skambėjo soulas ir ritmenbliuzas – „juodoji“ muzika. Nors užduotis projekto dalyvius ne itin pradžiugino, sublizgėti progą turėjo ne vienas. Tačiau vakaras buvo lemtingas operos žanro atstovei Indrei Anankaitei-Kalašnikovienei – surinkusi mažiausiai balų, ji atsiveikino su projektu.
„Jis ir mano kritikas, ir patarėjas. Kartais giria, o kartais...“, – sakinio neužbaigusi kvatoti pradėjo Violeta Tarasovienė. Atlikėja išdavė, kad kūrinius „Auksiniam balsui“ jai pasirinkti dažniausiai padeda sutuoktinis Vilius Tarasovas, šįkart mylimajai pataręs dainuoti Alicios Keys dainą. Nežinia, ar ne koks buvo Viliaus pasirinkimas, ar Violetos atlikimas, bet komisija neliko sužavėta pasirodymo, o ją užstoti bandęs Andrius Rožickas sulaukė Zitos Kelmickaitės grasinimo: „Ir net numirus aš pas tave ateisiu, šaltas kojas pakišiu po kaldra“.
Tuo tarpu Ruslanui Kirilkinui dainos pasirinkti niekas nepadėjo. Vaikinas tikino su soul ir ritmenbliuzo kūriniais nedraugaujantis, todėl pasirinkimas – daina „Tu gali kilt aukštai“ – buvo akivaizdus, mat ją yra atlikęs savo koncertuose. Deja, daina balų neatitiko – vertintojai aukščiausių įvertinimų pagailėjo, o Edmundas Seilius, Ruslaną įvertinęs septynetu, dainininkui priekaištavo, kad šio dainavimas – kaip „šliaužiojimas smėliu“. Apie šliaužiojimą tuo metu, kai į sceną pakilo Karina Krysko-Skambinė, nė kalbos nebuvo – moteris jautėsi pakylėta, nes atliko Duffy dainą „Mercy“, pagal kurią su savo antrąja puse pasirodė dar šokių „Eurovizijoje“. Atlikėjai sparnus dar labiau užaugino ir komisija, dainininkę įvertinusi aukščiausiais balais bei epitetu – „tu nenuspėjama kaip lietuviškas pavasaris“ (Zita Kelmickaitė). „Yra menas ir visiškas menas. Visiško meno nebuvo, bet arti meno priplaukėt, – po Vaido Baumilos pasirodymo džiaugėsi Zita Kelmickaitė, dėl prasto vaikino vertinimo subarusi Edmundą Seilių. – Ko jūs gailit? Ar pinigus jam mokat?“.
Vilijai Matačiūnaitei soulo, vadinamosios sielos muzikos, vakaras buvo tikrai prie širdies, mat mergina tikino visuomet dainuojanti taip, kad ją išgirstų visi besiklausantys. Dainininkės žodžius patvirtino ir E. Seilius: „Jūs dainuojate širdimi. Ir tikrai matosi, kad mylite ne tik save, bet ir mus“. Tačiau žodžių darbai nelydėjo – komisija balais nesišvaistė. A. Rožickui pasiteiravus, ar Vilijos klaidų scenoje nenulėmė įsimylėjimas, mergina netruko pašmaikštauti: „Dar ne. Todėl ir dainuoju kaip lerva“.
Indrė Anankaitė savo atliekamą kūrinį rinkosi iš bene 100 geriausių soulų dainų, galiausiai apsistojo ties ta, kuri artimiausia savo atlikimo stiliumi – Arethos Franklin „Say a little prayer“. „Visiems akivaizdu, kad ši moteris gali bet ką užlieti barchatu“, – po Indrės pasirodymo džiaugėsi dirigentas Vytautas Lukočius, kaip pavyzdį pateikdamas Indrės vyrą, kuris po kiekvieno operos solistės pasirodymo ją apipila gėlėmis.
Česlovas Gabalis, savo ruožtu, jei būtų galėjęs, būtų nesirinkęs ritmenbliuzo: „Visi muzikos stiliai. Tik ne šis. Tai ne mano muzika“, – tikino atlikėjas, scenoje pasirodęs su kūriniu „It all comes back“. Česlovas spardėsi veltui – jis, kaip ir Karina, tapo komisijos favoritu, o į E. Seiliaus pastabą, kad per mažai bendrauja su publika, tikino atsižvelgsiąs: „Nuo šiol eisiu ir kabinėsiuos prie žiūrovų“. Žiūrovai atlikėjams atidavė beveik 135 tūkst. balsų. Daugiausiai jų surinko lyderių trijulė - Vilija, Vaidas ir Ruslanas. Šis trejetukas aukščiausias pozicijas užima ir bendroje lentelėje, kur pirmauja V. Matačiūnaitė (211 balų), antras – R. Kirilkinas (190), trečiasis – V. Baumila (183). Deja, po šio šeštadienio, surinkusi mažiausiai žiūrovų balsų, „Auksinį balsą“ paliko Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė. Tik per plauką „Auksiniame balse“ išliko Violeta Tarasovienė – bendroje lentelėje ji ir Indrė turėjo tiek pat balų (159), tačiau Violetai kiek palankesni buvo žiūrovai.
