Jonas Chernick jau matė filmo „Nepatyręs“ ištraukas. Jį sužavėjo tai, kaip mūsų šalies kino kūrėjai interpretavo jo parašytą scenarijų, kaip jį pritaikė Lietuvos aktualijoms ir šmaikščiai įpynė emigracijos temą. J. Chernick žodžiais, lietuviška komedijos versija yra kur kas šmaikštesnė ir šviesesnė negu kanadietiška.
Komplimentai A. Bružui
Didžiulį įspūdį kanadiečiui padarė jo „antrininko“ – Audriaus Bružo – vaidyba. Filme „Nepatyręs“ lietuvis aktorius atlieka pagrindinį vaidmenį, visai kaip ir J. Chernick kanadietiškoje komedijos „My Awkward Sexual Adventure“ versijoje.
J. Chernick sako, kad pagrindinį filmo personažą jis įsivaizdavo būtent tokį, kokį jį įkūnijo A. Bružas. Todėl scenarijaus autorius nekantrauja atvykti į Lietuvą ir paspausti ranką tiek šiam mūsų aktoriui, tiek ir filmo režisieriui Juliui Paulikui.
Oficialų komedijos „Nepatyręs“ anonsą žiūrėkite čia:
„Meilės trikampis – universali ir itin aptarinėjama tema. Filme pasakojama apie meilę, o juk ji, kaip niekas kitas, verčia pasaulį suktis greičiau. Filmo scenarijus geras ir universalus – meilės kalba vienodai suprantama visame pasaulyje. Štai kodėl juo susidomėjo tiek kino kompanijų ir platintojų. O man džiugu, kad mes, lietuviai, vieni pirmųjų pateikiame savitą, originalią, drąsią filmo versiją su mūsų šaliai taip aktualia emigracijos tema“, – sako komedijos „Nepatyręs“ režisierius Julius Paulikas.
Jį labai nustebino ir pamalonino scenarijaus autoriaus komplimentai. „Jei atvirai, aš taip pat pritariu J. Chernick žodžiams dėl nuostabios A. Bružo ir kitų filmo aktorių – Inetos Stasiulytės, Editos Užaitės – vaidybos. Lietuviškoje filmo versijoje pagrindiniai personažai įgijo naujų charakterio savybių, atsiskleidė kitokioje šviesoje, prisitaikė prie lietuviškų aktualijų. Mano akimis, iškart po Naujųjų Lietuvos žiūrovų laukia linksmas, lengvas, šviesus filmas su keliomis seksualiomis „razinkomis“. Tokio jie dar tikrai nematė“, – teigia J. Paulikas.
Antrųjų kartų sėkmė
Kino pasaulyje, panašiai kaip ir teatre, įprasta iš naujo statyti filmus pagal tą patį scenarijų arba vis iš naujo ekranizuoti tą patį romaną. Taip atsiranda įdomių interpretacijų, į tas pačias situacijas pažvelgiama naujai arba kitame kontekste, pagal skirtingų šalių tradicijas.
Vienas garsiausių tokių filmų pavyzdžių yra „Mergina su drakono tatuiruote“. Pirmiausia jis buvo ekranizuotas Švedijoje. Po dvejų metų Holivude sukurta jo nauja versija pelnė „Oskarą“. Didžiulė sėkmė lydėjo ir kitus iš naujo pastatytus filmus: garsųjį „Skambutį“ (angl. „The Ring“), sukurtą pagal to paties pavadinimo japonišką filmo versiją („Ringu“), „Nemigą“, kilusią iš norvegiškos „Insomnia“, net keturis „Oskarus“ susišlavusius „Infiltruotuosius“ („The Departed“), pastatytus pagal Kinijos „Internal Affairs“ ir kitus.
Praktika perdirbti filmus taikoma ir Lietuvoje. Taip buvo sukurtas filmas „Valentinas vienas“, beje, irgi pastatytas pagal kanadiečių scenarijų ir šmaikštumu bei kokybe aplenkęs savo originalą „YPF“ („Young People Fucking“).
Nuotaikingame filme pasakojama trisdešimtmetį perkopusio Ramūno (vaidina A. Bružas) istorija. Jis mano, kad sutiko gyvenimo meilę Vaidą (Ineta Stasiulytė), tačiau likimas jam pametėja netikėtą santykių išbandymą. Atstumtas Vaidutės, šiaip jau geras vyras, tačiau prastas meilužis atsiduria Londone, kur sutinka striptizo klube dirbančią tautietę Dianą (Edita Užaitė). Ji imasi mokyti Ramūną atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu. Daugiau pikantiškų pamokų ir subtilių patarimų visiems, ieškantiems meilės – jau sausio 2 dieną Lietuvos kino teatruose.
