Naujienų portalui tv3.lt atlikėja pasakojo, kad antrasis karantinas jai tapo netgi kur kas sunkesnis.
Anot Jazzu, dabar sunkiausia dėl tvyrančios nežinomybės: „Buvo labai daug darbo. Koncertų buvo kiekvieną dieną, kartais net po 2. Daug renginių, skrydžių... Visko buvo daug.“
Ne paslaptis, kad švenčių metu kyla ir honoraras: „Žinoma, kad kainos atlikėjų per šventes kyla. Aišku, kad ne kosminius pinigus kainuoja atlikėjai“.
Dabar Justė neslepia dėl ateities besibaiminanti – neramu, kada bus kiti koncertai. „Dabar nieko nežinau. Mano klausytojas yra labai supratingas ir puikiai suvokia, kokie dabar yra laikai. Dabar mes patys nežinome, kaip viskas bus. Tų užsakovų nėra, nes nežinome, kaip bus ir vėliau. Laukiame, ką pasakys mūsų šalies galvos. Gal kažkas pasikeis“, – viliasi pašnekovė.
Nors koncertų šiuo metu Jazzu, kaip ir kiti atlikėjai, rengti negali, tačiau dėl blėstančio populiarumo viena garsiausių šalies dainininkių nesijaudina. Anot jos, per daugybę metų ji jau spėjo užsitarnauti savo vardą.
„Nemanau, kad išblės populiarumas tų atlikėjų, kurie jau žinomi daugybę metų, net jei dabar ir nevyksta koncertai. Nemanau, kad dabar priverstinai savo gerbėjams turiu kažką brukti. Per 15 metų, manau, jau užsitarnavau kažkokį vardą, turiu ryšį su klausytoju. Jaunesniems atlikėjams dabar yra sunkiau. Koncertai jiems buvo didžiausia platforma, kuomet jie gali save populiarinti, tačiau jie dabar išnyko it dūmas. Jiems gali būti sudėtingiau, tačiau jaunimas aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, todėl galbūt jie ras kokių kitų priemonių save populiarinti“, – savo įžvalgomis dalijosi ji.
Atlikėja neslėpė ir to, jog tam tikru metu buvo sunku: „Buvo užėjusios tokios depresinės nuotaikos. Nežinojau, kam čia kurti... Atrodė, kad viskas neturi prasmės. Dabar jau praėjo tas laikas. Aš išsiverkiau ir išsigyvenau su tuo. Suprantu, kad esu ne viena tokioje situacijoje. Tada ir pradėjau toliau kurti dainas. Dabar nei mano restoranas veikia, nei aš turiu koncertų, todėl liko tik kūryba. Dabar tai yra vienintelis dalykas, ką aš galiu daryti.“
J. Arlauskaitė-Jazzu atviravo, kad vis dėlto pirmojo karantino metu nebuvo taip sudėtinga. „Antras karantinas man sunkesnis. Per pirmąjį mes dar turėjome vilties. Buvo viskas nauja. Vasarą vėl viskas atlaisvėjo, o dabar ir vėl išbandoma žmonių psichinė sveikata. Dabar yra labai sudėtinga.“
Kalbėdama apie karantiną ir draudimus, pašnekovė atvirai pasakė, ką apie tai galvoja: „Niekada netikėjau kažkokiais draudimais ir bauginimais. Dabar rezultatą visi matome puikiai. Per pirmą karantiną sirgo kokių 20 žmonių ir mes buvome uždaryti 3 mėnesius. Dabar skaičius yra 2000 ir gyvenimas kažkoks dar vyksta. Tada žmonės ima kurti kažkokias istorijas, o kiti pradeda visai netikėti. Taip ir gaunasi. Viskas prasidėjo nuo netikėjimo žmonių sąmoningumu. Manau, kad reikėjo kitokios formos ir kitokio tono. Net ir kitokių žodžių ir mažiau ironijos tame. Puikiai suprantu, kad visas pasaulis buvo tokiame chaose.“
Baigdama pokalbį apie sudėtingus laikus, karantiną bei draudimus, pašnekovė iškėlė ir klausimą valdžiai. „Jeigu jūs jau sėdite ir leidžiate įstatymus, tai spręskite juos kažkaip adekvačiai. Jeigu jau 5-erių vaikui kyla klausimas, kodėl yra taip, o ne kitaip, tai gal iš tiesų yra kažkas negerai?“ – klausė J. Arlauskaitė-Jazzu.
