Jei ir toliau taip greitai ir sėkmingai klostysis mūsų dainininkės karjera, ateityje ją iškilmingai vadinsime operos primadona. Ji – Asmik Grigorian – tikriausiai viduje iš to tyliai krizens
Jauna padykusi moteris dažnai bijo garsiai susijuokti viešumoje pajutusi kičą, pompastiką, falšą, perdėtą rimtumą ar tiesiog šiaip sau. Net dainuodama scenoje. Pankės ir reperės dvasia joje gyva iki šiol. Asmik taip iki galo ir nesuaugo
Užsispyrėlės sutramdymas
Jei Asmik išleistų savo dienoraštį, jis sulauktų ne mažesnio populiarumo nei kultinės Bridžitos Džouns išpažintys. Jos gyvenimas – tarsi nuotykių filmas, griaunantis akademinio pasaulio rimtumo legendas.
Operos elito – dainininkų Irenos Milkevičiūtės ir Gehamo Grigoriano – dukra dažnai juos vertė jaustis nepatogiai. Ypač mamą – kuklią, pareigingą, ramią svajotoją.
Šeima greitai išsiskyrė. G.Grigorianas pradėjo šturmuoti garsiausių pasaulio operos teatrų scenas, mamai – ne mažiau puikiai dainininkei – teko auklėti, o neretai ir tramdyti Asmik.
„Labai myliu mamą. Daug kas sako, kad paveldėjau jos veido bruožų, mano balsas panašus į jos, – pasakoja dukra. – Tačiau mūsų pasaulėžiūros visai nesutampa.“
Vienąkart paauglystėje, ne pirmą kartą susipykusi su mama, pajodžarga Asmik buvo užrakinta savo kambaryje. Merginai taip reikėjo eiti su draugais, kad ji mikliai iš savo kaspinų susirišo virvę ir su ja sėkmingai iš antro aukšto nusileido ant žemės. Tokių nusileidimų ne kartą buvo ir vėliau.
Siaubą ji kėlė ir M.K.Čiurlionio menų mokykloje – su kai kuriais jos auklėjimo principais būsimoji dainininkė kategoriškai nesutiko. Pavyzdžiui, čia paauglėms buvo uždrausta vasarą vilkėti berankoves palaidines – kad nuogomis rankomis neviliotų berniukų. Išgirdusi tai Asmik pasipiktino dėl pažeidžiamų žmogaus teisių, trenkė klasės durimis ir su draugais nubėgo parūkyti į pusrūsį. Netrukus ji buvo pavadinta satanistų vade, neva su grupuotės nariais pjaunanti katinus ir gerianti balandžių kraują.
Fotodiena.lt nuotr.
„Tuo gyvenimo laikotarpiu išvengiau tatuiruočių, tačiau auskarų prisivėriau visur, kur lenda: į nosį, žandą, lūpas, bambą. Man tuomet tai buvo labai gražu, – pasakoja dabar gana minimaliai ir skoningai papuošalus naudojanti moteris. – Vis bėgau iš namų. Buvo daug pievelėje su draugais praleistų naktų, alaus, cigarečių. Žolė, narkotikai? Ne, jie manęs „neužvežė“. Artėjo laikas, kai turėjau rinktis studijas. Pagalvojusi apie ateitį tame mūsų Operos teatro širšių lizde nusipurtydavau ir protestuodavau kaip išmanydama. Dabar manau, gerai, kad mane vis dėl to pavyko sutramdyti, nes jei taip būtų ir toliau – gyvenimą galėjau baigti ir patvoryje.“
Draugą slepia
Asmik tėvą – dabar jau operos žvaigždę G.Grigorianą – į Lietuvą atviliojo meilė. Pora romantiškai susipažino studijuodami vokalo kursuose Milane. Bet su žmona I.Milkevičiūte armėnas greitai išsiskyrė. „Man buvo pusantrų metukų ir iš visos šeimos laikotarpio beveik nieko neprisimenu, – pasakoja Asmik. – Atrodė, kad taip ir turi būti. Gyvenome aš ir mama. Kai paaugau, manyje pradėjo ryškėti tėvo genai ir armėniškas temperamentas. Esu jo dukra. Mes su juo susidraugavome. Aš pas jį mokiausi dainuoti. Tarpusavyje kalbamės armėniškai. Atpažįstu, iš kur manyje tokie ryškūs bruožai – spontaniškumas, karštas temperamentas, teisybės jausmas, nesuvaldomas charakteris.
Tėčio nemačiau jau treji metai. Mano darbo grafikas labai suspaustas ir sunku iš jo išsiveržti į Jerevaną. Jo – taip pat.“
Nesusiklostė ir pačios Asmik santuokinis gyvenimas. 17-ikos ji paliko mamos namus, o 19-ikos ištekėjo už operos dainininko Giedriaus Žalio. Netrukus gimė sūnus Nojus, bet tai ilgam nesulaikė šeimos – jie išsiskyrė. „Tikriausiai menininkai neturi tarpusavyje kurti šeimų“, – svarsto jauna charizmatiška moteris. Vėliau ji buvo dažnai matoma žurnalisto Rimo Bružo, dirigento Modesto Pitrėno draugijose. Dabartinį draugą Asmik kruopščiai slepia, tačiau akys blizga ir jose šokinėja velniukai.
Kritika užgrūdino
Mergina dar mokydamasi M.K.Čiurlionio mokykloje norėjo rinktis baleto studijas. Palyginti su dažnai statiškais operos spektakliais, baletas jai atrodė svajonė. „Mama neprieštaravo, o kai nepasisekė įstoti – palaikė. Man ilgai dėl to skaudėjo širdį“, – Asmik teko tęsti fortepijono, o vėliau chorinio dirigavimo mokslus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje.
Kai baigė mokslus, tėvai garsiais vardais Asmik ir trukdė, ir padėjo. Ji suprato esanti „pasmerkta“ operai ir tarsi atidavė duoklę tėvams.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Asmik laikant specialybės egzaminą, netyčia nukrito sijonas. Egzaminą ji baigė tik su pasijoniu. Vėl nuotykiai.
Fotodiena.lt nuotr.
Vokalo magistrė Asmik greitai tapo jauniausia Lietuvos Violeta – pagrindine operos „Traviata“ heroje. Režisieriaus sprendimas, kad Violeta išrinkta ne solidi primadona, o jauna gležna mergina, buvo vertinamas įvairiai – ypač teatro užkulisiuose. Pasitinkant šiuos Naujuosius, „Traviatos“ netikėtai panoro pasiklausyti keliaujantis muzikos kritikas iš Norvegijos Heninngas Hogoltas. Recenzija buvo neigiama. Žiniasklaida greitai išplatino žinią. Asmik kietai sugniaužė kumščius ir ištvėrė šį šaltą dušą. Prieš tai, 2005 metais, ji už Violetą buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ – kaip geriausia sezono debiutantė.
Netrukus moterį ištiko dar viena nemalonė. Ji dalyvavo „Traviatos“ repeticijose Kauno muzikiniame teatre. Rengėsi premjerai. Pelėda ir naktinėtoja Asmik neprisuko žadintuvo ir pramiegojo generalinę repeticiją. Mūsų herojė vaidmens neteko.
„Pikčiausia, kad pramiegojau taip žioplai, jei išvakarėse būčiau ūžavusi ar paryčiais grįžusi iš tolimos kelionės... O čia – dėl žadintuvo. Be jo niekuomet neatsikeliu reikiamu laiku, – kremtasi Asmik. – Tiesa, kai ką darau paskutinę minutę. Man patinka ekstremalios situacijos – tai paveldėjau iš truputį avantiūristo tėvo. Bet jei ką pasižadu, mirtinai stengiuosi padaryti iki galo.“
Sugniaužti kumščiai
Laikinos nesėkmės susužlugdė Asmik. O gabią dainininkę greitai nusižiūrėjo dulkėtos lietuviškos operos revoliucionierė režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Asmik dalyvauja beveik visuose bohemiečių projektuose, kuriuose tiesiog pražydo. Ji iš naujo pamilo operą, kuri gali būti visai kitokia.
Čia nuotykiai tęsėsi. Kartą repetuojant „Svynį Todą“ kolega Dainius Stumbras gerokai per smarkiai, nei numatyta scenarijuje, į ją trenkė paltą. Taip, kad Asmik nukrito net gerai priklijuotos blakstienos. Dainininkė neliko skolinga ir taip pat smarkiau nei pagal scenarijų trenkė antausį kolegai. Iš visos širdies. Iš nuostabos Dainiui atvipo smakras. Kitą stresą ši pora patyrė, kai per anksti baigė savo numerius ir iki kito pasirodymo dar liko šiek tiek laiko. „Baisiausia, kad pauzę turėjome prastumti dainuodami angliškai. O svetima kalba akimirksniu sukurti tekstą nėra taip paprasta. Tos sekundės mums virto amžinybe...“
Šiame spektaklyje jai teko vaidinti smarkiai sergant, karščiuojant – esant 40 laipsnių temperatūrai. Tuo metu mus gąsdino kiauliu gripu. „Buvau beveik komos ištikta, bet pasiryžau dainuoti, – prisimena košmarą Asmik. – Išėjau į sceną, pradėjau dirbti ir atsisukau į žiūrovus. Pusė jų, nemažai užsieniečių, sėdėjo su kaukėmis. Man pasirodė, kad salėje pilna ufonautų, ir mane ištiko isterija.“ Pastangos dėl „Svynio Todo“ buvo įvertintos. Pernai Asmik už vieną pagrindinių vaidmenų – ponią Lavit ir vėl buvo apdovanota garbingu Lietuvos teatralų „Auksiniu scenos kryžiumi“.
D.Ibelhauptaitė toliau talentingąją Asmik kvietė į savo įspūdingus projektus. Netrukus ji buvo pastebėta ir svetur. Dabar dainininkė dažniau dirba Rygoje – Latvijos nacionalinėje operoje. Moteris turi vaidmenis septyniose operose.
Vilniuje ir gastroliuodama ji virkdo širdį miuziklo „Paryžiaus katedra“ žiūrovams. Projektas mobilus, su juo keliaujama po Lietuvą ir svetur. Tiesa, į Azerbaidžaną armėnės Asmik neįsileido. Kalnų Karabacho problema gyva. „Ir gerai, kad neįleido, – surimtėjo moteris. – Aš taip pat šiuo klausimu turiu savo nuomonę.“
Atrodo, tik Asmik aprimo – ir vėl skandalas. Rygoje po generalinės repeticijos įkaušusi dainininkė su režisieriumi Viesturu Kairušu senamiesčiu keliavo iš teatro po savo namus. Pro juos pravažiavo policijos automobilis, o pora pajuokavo, kad tai taksi. Kai keli pareigūnai kaip liūtai puolė doroti režisieriaus, pabudo armėniškas dainininkės kraujas. Nedidelė ir smulki moteris paleido visus žinomus rusiškus keiksmažodžius ir puolė ginti kolegos.
„Už tai būsime nubausti, bet aš mūsų skriaudėjams nedovanosiu, kad įrašą su tos nakties vaizdais jie perdavė internetui“, – gniaužė mažus kumščius Asmik.
Pasibaigia spektaklis ir nutyla plojimai. O kas toliau – vakarėliai, romantiški pasimatymai? „Dažniausiai dainuodama ir vaidindama taip išsikraunu, kad lieka tuštuma. Todėl renkuosi namus. Krintu į lovą, išsimiegu, o 11 val. ryte manęs laukia tradiciniai pirmieji pusryčiai – kava ir cigaretė.“
