Atotrūkis tarp mokslininkų žinojimo apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir visuomenės, net akademinių sluoksnių, inteligentijos atstovų, noro pažinti garsiausią Lietuvos menininką šiandien yra išties didžiulis, liūdnai konstatuoja jaunimą ugdantys edukologai.
Nors M. K. Čiurlionio kūryba jau seniai tyrinėjama aukštu lygiu, išleista nemažai monografijų, tačiau vos prieš keletą metų į Lietuvą, memorialinį muziejų Druskininkuose atvykstantiems lankytojams buvo siūloma dar sovietmečiu parengti leidinukai apie M. K. Čiurlionį.
„Į Čiurlionį ir jo kūrybą reikia žiūrėti plačiau būtent Lietuvos kontekste, nes ne užsieniečiams reikalingas Čiurlionis, o mūsų žmonėms“, ‒ pabrėžia edukologė, Mykolo Romerio universiteto profesorė Rita Aleknaitė‒Bieliauskienė.
Pasak jos, šiuolaikinėje Europoje iškeliamos ne tik mokymosi, švietimo, bet ir saviugdos problemos, primenama dvidešimt pirmojo amžiaus pagrindinė kryptis ‒ žmogaus kūrybingumo ugdymas. „Tuomet kyla klausimas, kokius impulsus menas duoda žmogui ugdant jo kūrybingumą? Kaip motyvuoti žmogų, kad jis pasirinktų ne primityvaus ritmo, ne primityvios raiškos muzikos meną, bet didįjį meną?“ ‒ klausia profesorė.
Edukologės teigimu, turime ieškoti tokios motyvacijos, kad žmogus pajustų didžiojo meno alkį.
„Jeigu žmonės neskaito knygų, tai to rezultatas ‒ nėra žodžio raiškos, žmogus nebemoka kalbėti, jam trūksta žodžių atsargos.
M. K. Čiurlionio kūryba, ir muzikinė, ir ypač jo dailė, žodinė kūryba, verčia mus grįžti į save ir iš tikrųjų matyti pasaulį plačiai atvertomis akimis. Ko gi reikia žmogaus kūrybingumui, iniciatyvumui? Sielos apsivalymo, sako mąstytojai, filosofai, mums atveriantys daug naujų puslapių pažinti save ir kurti.
Daug kur rašoma, kad Čiurlionis siekė tobulybės, bet drįsčiau tuo abejoti, nes Čiurlionis siekė pažinimo ‒ ne tobulai kažką sukurti, bet pažinimo gelmių, kėlė didžiulius reikalavimus sau. Pažinimo kelias vedė jį tobulos išraiškos link. Stasys Šalkauskis yra tiksliai pasakęs, kad Čiurlionis yra sielos dailininkas ‒ tai tokia jo gelmių esmė“, ‒ teigia edukologijos prof. R. Aleknaitė‒Bieliauskienė, skaičiusi pranešimą Druskininkuose vykusioje tarptautinėje konferencijoje „M. K.Čiurlionis ir pasaulis“.
