Astropsichologas iš Minsko Dimitrijus Majevskis, konsultuojantis žmones dvasiniais klausimais, sako, jog žmonės nuolat balansuoja tarp savo protu išmąstytų ir likimo padiktuotų sprendimų.
Kad ir ką mums paspęstų likimas, privalome su juo susidraugauti ir gyvenimą priimti kaip šviesą, kaip mums dovanotą auksą. Privalome būti laimingi.
Likimas yra mūsų mokytojas
Astropsichologo D. Majevskio žmonės dažnai klausia, kur yra likimas, kur pasirinkimas. Gavę gyvybės dovaną mes gauname visko, ko mums reikia. Kaip tomis dovanomis naudosimės priklausys nuo mūsų pačių, tačiau žmogus turi ir savo likimą, kuris kartais gali pasirodyti negailestingas.
Likimą astropsichologas prilygino mokytojui arba tėvams.
Juk tėvai ir mokytojai ne visiems savo vaikams arba mokiniams vienodai griežti. Jeigu vaikai jų klauso, jiems nereikia smulkmeniškos priežiūros, tad galima suteikti daugiau pasirinkimo laisvės.
Taigi mūsų norų išsipildymas ir sėkmė dažniausiai priklauso nuo to, kaip mes sugebame sugyventi su savo lemtimi arba dalia. Jeigu ja džiaugiamės, gyvename meilėje ir pasauliui spinduliuojame meilę. Jeigu su ja kovojame, ją keikiame, jos nekenčiame, pasauliui skleidžiame neapykantą, - ir patys nuo neapykantos dūstame.
"Penkiasdešimtmetis žmogus privalo būti laimingas, - sako Dimitrijus. - Nes jis jau turi dalytis patirtimi. Kokią patirtį anūkui perduos pikta močiutė ar piktas senelis? Turime žinoti, jog laimingas žmogus gyvenime nuveikia daugiau."
Kontroliuoti reakciją į savo norus
Pasak Dimitrijaus, protas gimdo mūsų norus, išmintis ir intelektas organizuoja veiklą, nukreiptą tiems norams įgyvendinti. Mes galime ko nors labai norėti, bet pasitelkę intelektą, įvertiname savo norus ir atitinkamai į juos reaguojame. Norus galime atmesti, apriboti arba realizuoti. Tinkama reakcija į savo norus padeda susijungti su norimu, vengti nenorimo, ištirti nežinomą.
Kartais norai gali būti primesti, tarkim, reklamos kampanijų. Jeigu kritiškai jų neįvertinsime, - ieškosime motyvų įgyvendinti. Nors vėliau gal suprasime, jog tai nebuvo būtina. Būtina įgyvendinti tik norus, susijusius su gero darymu. Pačiam džiaugtis tuo, kad šiandien gyveni, gali dalytis tuo, ką turi, neprageri uždirbto ir nepamiršti išmokto.
Svarbiausia yra neatidėlioti geros veiklos. Jos atidėliojimas prilygsta laimės atidėliojimui. Juk paskambinęs tėvams, pakvietęs į svečius draugą ar paprasčiausiai nusišypsojęs žmogui, pats pasijauti laimingesnis. Jeigu negalime pakeisti pasaulio, pasinaudokime proga bent jau pakeisti save.
Astropsichologas pasiūlė elementarią laimės taisyklę - vakare neatsigulti nepadėkojus bent porai žmonių. Kad ir už menkniekį.
Jeigu galvosime apie kito žmogaus gerovę, mūsų sėkmės kreivė kils tik aukštyn. Išsiplės pasaulio pojūtis. Be to, dėkingumas padės pačiam išlikti laimingu. Suteiks vidinės ramybės.
Žmogaus vidinė laikysena, pasak Dimitrijaus, labai svarbi ir vertinant blogą kito žmogaus poelgį. Galima ant jo pykti ir nervintis. Galima palaukti, kol nurims sąmonė. Tada neapnuodiji savęs pykčiu - tik išsilaisvini.
Būti ir nebūti
D. Majevskis aiškina, jog laimę kiekvienas žmogus supranta vis kitaip. Pavyzdžiui, nihilistas trokšta viską naikinti, laužyti, griauti. Jo laimė - nebūtis.
Veiklus žmogus savo laimę projektuoja į ateitį. Jis dabar viską daro, kad ateityje būtų laimingas. Jis kuria sąlygas laimei. Tačiau viltis "būsiu laimingas" neprilygsta formulei "esu laimingas". Todėl laimingi turime stengtis būti čia ir dabar.
Tai daro intelektualūs žmonės, turintys žinių. Jų laimė - būti. Jausti laimę, kad šiandien gyvenu. Tą dovaną priimti kaip šviesą, kaip auksą ir dalytis būties džiaugsmu. Tai gyvenimo procesas. Ir jį renkasi protingieji žmonės.
Straipsnio autorė Regina MUSNECKIENĖ.
