Simona Urbonavičiūtė
Pasaulyje kasmet išleidžiama daugybė knygų, ir kiekvienas gali lengvai išsirinkti, ką jis norėtų skaityti, o ko ne. Sakoma, kad nėra tokios prastos knygos, kurioje nebūtų galima rasti kažko vertingo. Vienas knygas perskaitome su malonumu, kitas vos pradėję skaityti numetame į šoną. Mūsų redakcijoje apsilankusiam Jonui Vedeckiui buvo sunku nuslėpti savo išgyvenimus – jis labai pasipiktino, kai Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje, savo mėgstamame knygų skyriuje „Istorija. Partizanai“, aptiko Konstantino Jevseičiko knygą „Giltinės sutramdymas“.
Anot vyriškio, tokių knygų bibliotekose iš viso neturėtų būti, nes taip „vykdoma antivalstybinė veikla“:
– Tose knygose vien KGB karininkų atsiminimai, kaip jie partizanus šaudė, jų slaptavietes naikino, – pasipiktinęs pasakojo vyriškis.
Kaip pats sakė, jis vos nevemdamas perskaitė knygą ir labai susirūpino Lietuvos jaunimu, mat jie, perskaitę tokią knygą, gali neatskirti tiesos nuo melo. Vyras vis nesiliovė uždavinėti vieno ir to paties klausimo: „Kaip auklėjame jaunąją kartą?“.
J.Vedeckis labai pasipiktino ir bibliotekos direktoriaus Sigito Kancevyčiaus abejingumu, mat, anot vyriškio, pastarasis jam tik „kabinęs makaronus“ – sakęs, kad bibliotekoje turi būti visokių knygų ir jog toks knygos vertinimas yra tik jo vienpusė nuomonė.
– Aš esu auklėtas lietuviška dvasia... Vos nevožiau į „liūlį“ Kancevyčiui, – netvėrė pykčiu vyriškis.
Nesutikęs bibliotekoje „lietuvių, kurie mylėtų savo kraštą“, J.Vedeckis patraukė į Tauragės rajono savivaldybės Kultūros skyrių, kur tikėjosi užtarimo. Tačiau ir ten palaikymo nesulaukė:
– Tą patį šneka, ką ir bibliotekoje, – sakė jis.
Jis ketino eiti ir pas Tauragės rajono merą Praną Petrošių, bet vėliau apsigalvojo, esą tiesos vis tiek neras.
Pakalbintas bibliotekos direktorius S.Kancevyčius sakė, jog tokie nemandagūs lankytojai retai kada užsuka į biblioteką, be J.Vedeckio, bibliotekos darbuotojams yra žinomas dar vienas nepatenkintas skaitytojas. S.Kancevyčius papasakojo, jog į biblioteką atėjęs J.Vedeckis elgėsi nemandagiai ir jau ruošėsi suplėšyti jam neįtikusią knygą, tačiau pagrasintas, jog jam bus iškviesta policija, knygą padėjo atgal. Anot Skaitytojų aptarnavimo skyriuje dirbusių moterų, vyriškis iš pykčio tiesiog drebėjo ir nesiliovė grasinęs:
– Mes tokias kaip jūs šaudėm, – riebiai nusikeikęs vyriškis apgailestavo, kad neturi po ranka šautuvo.
– Būtų turėjęs šautuvą, būtų tikrai nušovęs, – neabejojo skyriaus darbuotojos.
Nepatenkintas skaitytojas, susiruošęs išeiti, vis grasino, kad dar parodys, ką gali.
S.Kancevyčiaus manymu, J.Vedeckis dėl jaunosios kartos išgyvena be reikalo, nes jaunimas nėra toks kvailas, kad nesugebėtų atsirinkti ar kritiškai įvertinti, ką skaityti. Jis minėjo, jog knygą „Giltinės sutramdymas“ galima rasti 54-ose rajono ir apskrities bibliotekose. Ir patikino, jog dėl nepatenkinto skaitytojo priekaištų sudaryti knygos nurašymo akto neketina. Paklaustas, kokios knygos yra nurašomos, bibliotekos direktorius sakė, jog nurašomos stipriai susidėvėjusios, neaktualaus turinio ar prarastos dėl skaitytojų kaltės.
S.Kancevyčius tikisi, jog žmonės, atvykę į biblioteką, nepamirš elgtis kultūringai.
Paprašytas situaciją pakomentuoti Kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas sakė, jog klausimas atviras, tačiau šios knygos jis neskaitė ir negali nieko atsakyti.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji viešųjų ryšių specialistė Vilma Juozevičiūtė teigė, jog Centro nuomonė sutampa su bibliotekos skaitytojo – tokios atvirai šmeižikiško turinio knygos bibliotekose iš tiesų neturėtų būti laikomos.
