Europoje daugiau išsilavinusių moterų nei vyrų, teigia statistiniai duomenų šaltiniai, tačiau lyderiaujančias pozicijas gauti moteriai du kartus sunkiau nei vyrui, čia pat byloja įvairūs tyrimai. Tuo tarpu, jei pačių žmonių paklausime kas jų nuomone geriau vadovauja organizacijai, dauguma atsakys jog visgi vyrai yra geresni lyderiai ir vadovai nei moterys.
Viena JAV nuomonių tyrimų bendrovė nuo 1953 metų daro apklausas ir nuo tada rezultatai mažai kinta: maždaug du iš trijų amerikiečių norėtų, kad jų vadovu būtų vyras. Maždaug ketvirtadaliui apklaustųjų nėra skirtumo ir tik 5 procentai norėtų, kad jiems vadovautų moteris.
Amerikiečių naujienų portalas Forbes.com atliko apklausą socialiniame tinklalapyje Facebook ir klausė respondentų nuomonių pas ką šie mieliau dirbtų, pas vyrus ar pas moteris. Beveik vienbalsiai, tiek vyrai, tiek moterys sutiko, jog rinktųsi matyti savo vadovais vyrus.
Organizacijos “Ascent - Leading Multicultural Women to the top" įkūrėja Dr. L. J. Edmondson Bell atskleidė tyrimo Britanijoje rezultatus. Apklausus 2000-čius visą darbo dieną dirbančių moterų, 63 procentai atsakė, jog norėtų savo vadovais matyti vyrus. Respondenčių nuomone vyrai greičiau priima sprendimus, yra mažiau konfliktiški ir todėl jos mieliau patikėtų valdyti organizaciją vyriškos lyties atstovams, teigiama Forbes.com.
Ar moterys prastesės vadovės nei vyrai ir kokios priežastys sąlygoja tokį visuomenės požiūrį?
Yra nuomonių,jog vyrai geresni vadovai, nes jie atsparesni stresui dėl patriarchalinės visuomenėje padėties. Vyrai patys natūraliai užprogramuoti tikėti savo sėkme ir jiems nereikiai niekam įrodinėti, kad gali būti gerais vadovais. Tuo tarpu moterims, dar palyginus visai neseniai įgavusioms teisę balsuoti, reikia įdėti daugiau pastangų norint išsikovoti vietą po saule. Tačiau kas atsitinka joms pasiekus didesnę ar mažesnę viršūnę?
Jeigu vadovaujančias pozicijas užima moterys, dažniausiai jos sunkiai pasidalina įtaka. Moterys linkusios lenktyniauti tarpusavyje, nes visos kovoja už tuos pačius dalykus. Tai gerokai apsunkina darbą moteriškame kolektyve" - sako Ella L. J. Edmondson.
Nors ir 21-ame amžiuje įsigali tolerancijos, lygių teisių, ir pareigų santvarka, moteriai gyvenime tenka daugiau socialinių pareigų nei vyrui. Nusprendus kurti šeimą ir gimdyti vaikus, neretai išgyvenamas stresas dėl asmeninio ir profesinio gyvenimų derinimo klausimo. Nevisada pavyksta pamiršti šeimynines problemas darbe. Taip pat pilna mokslinių straipsnių, jog dėl harmoninių pokyčių organizme, moterų nuotaikų svyravimo amplitudė daug didesnė nei vyriškos lyties atstovų.
Kita vertus apstu moterų – lyderių, neturinčių šeimų, atsidavusių pilnai asmeninei karjerai, kurios to paties reikalauja ir iš savo komandos narių. Kas keisčiausia, kad tokių stiprių vadovių aukos dažniau būna moterys nei vyrai. Tai kaip čia išeina? Moterys kovoja dėl lygių teisių ir galimybių užimti tas pačias pareigybes kaip ir vyrai, o pasiekusios tikslą pradeda naikinti aplink save menkiausią įtarimą keliančias konkurentes? Ar pradeda mėgdžioti vyrus, norėdamos pateisinti kažkieno lūkesčius?
Pasak tyrimų, moterys jaučia didesnę įtampą dirbdamos viršininkėms, negu vadovai vyrai. Vyrams jų vadovo lytis neturi reikšmės, o moterys, kurioms vadovauja tos pačios lyties vadovė, dažniau kenčia nuo depresijos, galvos skausmo ir nemigos.
Ištyrę 1,8 tūkst. JAV moterų Toronto (Kanada) universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad taip yra greičiausiai dėl vadinamojo „Bičių motinėlės sindromo“, kuriuo „serga“ aukštus postus užimančios moterys – jos nepakenčia šalia varžovių.
Tos, kurioms vadovavo vyras, rūpesčių dėl psichinės ar fizinės sveikatos beveik neturėjo, o tos, kurioms vadovavo vadovų pora, atsidūrė maždaug per vidurį tarp minėtų grupių. Vyrų sveikatai vadovo lytis neturėjo įtakos, tiesa, jie geriau jautėsi vadovaujami mišrios vadovų komandos.
Taigi skaičiai ir faktai byloja, kad vienareikšmiškai sunkiau sutarti su vadove moterim? Kodėl tos pačios moterys palankiau žiūri į vadovaujančius vyrus bei tiki, kad su jais galima geriau sutarti?
Viena iš priežasčių, tikėjimas, kad moteriškas profesinis flirtas, be neigiamų pasėkmių gali padėti siekti rezultatų. “Jeigu vyras supranta, kad su juo lengvai flirtuoji, jis dažnai atsako tuo pačiu. Jei to nesupranta arba nenori suprasti, vistiek reaguoja teigiamai. Praktiškai niekada nepraloši" - teigia viena respondenčių jobstreet.com
Kita priežastis dėl ko lengviau sutarti su vyrais - jiems nereikalingos detalės, kurių nebūtina žinoti. Jie geriau išleis savo pavaldinę iš darbo namo, nei klaus kodėl pastaroji jaučiasi blogai ir lieps pasakoti kokio lygio menstruaciniai skausmai ją kankina. Nors atrodo atvirkščiai, moteris moterį turėtu suprasti geriau?
Paprastai praktika rodo štai ką. Santykiai tarp moterų gali būti dvejopi. Arba pastarosios tampa draugėmis, arba priešėmis. Dirbant vadovei-moteriai turi du pasirinkimus. Arba sutari su ja, arba ne. Nėra kito pasirinkimo.Tuo tarpu vyrai nesileidžia į asmeniškumus darbe ir mažiau skleidžia paskalų" - rašoma jobstreet.com.
Vieningo sprendimo kaip sutarti su moterimis vadovėmis nėra. Vieni šaltiniai teigia, kad dėl charakterių skirtumų tai tiesiog neįmanoma. Kiti teigia, kad profesionalumas – vienintelis kozeris kuriuo galima lošti, tikintis konstruktyvaus bendravimo. Arba turi įrodyti, kad esi nepakeičiama ir labai reikalinga, arba neverta gadintis sveikatos ir ieškotis kito darbo.
Pati esu vadovavusi kolektyvui ir priklausiau ko gero vadovių “mamų„ tipui, kurios stengiasi visiems padėti. Tačiau jei ko nors stipriai reikalaudavau, tai dėl to, kad buvau neužtikrinta dėl savo pozicijos ir žinojau, jei mano komanda neatliks darbų, tuomet galiu lengvai netekti darbo arba geriausiu atveju būti stipriai kritikuojama už blogus rezultatus. Konkurencija tarp moterų ir ypatingai vadovių buvo stipriai užslėpta, bet aiškiai jaučiama. Tuo tarpu vyrai elgdavosi kitaip. Taip, jie meilikaudavo visiems iš eilės, tačiau niekada neįrodinėdavo, kad yra geresni. Jie “žinojo“ ir turėjo aiškias pozicijas.
Kitą vertus, imu galvoti, kad požiūris kinta, keičiantis situacijai. Kai esi komandos lyderė, ir visa galva, siela ir kūnu esi pasinėrusi į kažkokią veiklą, kuria šventai tiki, tai nori, kad ir tavo komandos nariai su beprotišku atsidavimu siektų rezultato, pageidautina dirbtų savaitgaliais ir neprašytų už tai papildomų pinigų. Tačiau jei esi vykdytoja ir nesi pasinėrusi ten į kur “gyvena" tavo vadovė, tai ir nėra jokio noro dirbti viršvalandžių ir nuolaidžiauti asmenybei, kuria netiki. Gal bėda tame, kad vyrai pasako ką mano tiesiai į akis, o moterys yra linkusios vynioti į vatą ir megzti intrigas?
Labai svarbu, kaip save identifikuoja vadovaujančią poziciją užimantis asmuo, nes jis moderuoja situaciją. Jei pastarasis galvoja, kad jis yra vadovas, o visi kiti aklai turi jam paklusti, jei mano, kad savaime būdamas vadovu jis yra genijus - tuomet neįmanomas joks kompromisas, nes su tokiu asmeniu neįmanoma niekaip sutarti. Tačiau galima įtikti. Arba ne. Visgi jis vadovas.
Būti lyderiu – didelis iššūkis, nes turi savo pavyzdžiu užkrėsti savo komandos narius pozityvu, konstruktyvia nuotaika, ir siekti ne asmeninių, o bendrų tikslų.
Visų pirma – tolerancija. Asmeninės ambicijos ir noras, kad tave kaip vadovę visos kopijuotų ir aklai paklustų, visuomet po ranka tau turėtų reikiamą informaciją ir besąlygiškai vykdytų, veda į nesusipratimus ir kuria neigiamą atmosferą kolektyve.
Antra – asmeninė kontrolė. Nuotaikų svyravimai ir asmeninių problemų pernešimas į profesinę aplinką. Jei vaikai verkė visą naktį, o vyras negrįžo namo, darbuotojai visiškai dėl to nekalti, na nebent įtari, kad kažkuri miega su tavo vyru, tačiau čia jau atskira santykių tema, verta atskiro rašinio.
Trečia – atvirumas. Dažnai moterys tikisi, kad jas supras iš pusės žodžio. Jei esi nepatenkinta apskritai kuo nors, tuomet verta žmogui tiesiai, be užslėptų minčių išsakyti jo trūkumus, ir paaiškinti lūkesčius.
Ketvirta – dalykiškas, bet draugiškas tonas. Komandos nariai vertina aiškumą, tačiau įvertins ir supratingumą, diplomatiškumą.
Penkta – tobulėjimas. Kas šiandien nauja – rytoj gali virst į seną. Investicijos į save visada pasiteisina, nes būti lyderiu reiškia būti kvalifikuotu autoritetu.
Žmonės ne robotai, todėl kiekvienas yra skirtingas. Vienodi bendravimo būdai neveikia. Vieną reikia pastūmėti, su kitu gražiuoju susitarti.
Baimė - tarybinis valdymo metodas. Pas gerą vadovą žmonės dirba be bizūno ir visi kuo puikiausiai žino ką jiems reikia daryti.
Būti vadovu – reiškia daug dirbti. Jei vadovaujate kolektyvui – greičiausiai jums teks daugiausia dirbti, nes turėsite ne tik kontroliuoti kolegų darbą, tačiau kurti, nustatyti tikslus, nuolat sekti konkurencinę aplinką bei nuolatos ieškoti naujų sprendimų.
Konkurencija – natūralus reiškinys. Jei komandos narys rodo didelę iniciatyvą, nereiškia, kad nori užimti jūsų vietą. Jis tiesiog irgi nori būti vertingu komandos nariu.
Ir paskutinis punktas kuris nemažiau svarbus – asmeninis gyvenimas ir atostogos. Vienas mano vadovų sakydavo “Kaip žmogus atostogauja, taip ir dirba„. Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Dirbant be poilsio padidėja tikimybė susirgti “pačio geriausio“ liga. O nepakeičiamų kaip žinia - pilnos kapinės.
Kai kas žmones dar mėgsta skirstyti grubiai į tris kategorijas: vadovus, vykdytojus ir lūzerius. Dalis tiesos tame yra. Tik bėda ta, kad lūzeris būdamas vadovu, gali šventai tikėti, kad jis yra geras vadovas ir kad jo paskirtis šiame pasaulyje daryti tvarką ir teisingumą. Vienintelis vaistas nuo savęs pervertinimo - adekvatus savęs vertinimas. Jei manai, kad esi geriausias, dar nereiškia, kad iš tiesų esi geriausias. O jei esi tikras, kad esi geriausias ir nepakeičiamas, tai jau grėsmė, kad greičiausiai priklausai tai trečiai kategorijai.
