IX tarptautiniam Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursui pasibaigus galima susumuoti rezultatus, pasveikinti ir pakalbinti nugalėtojus. O jų buvo visas būrys. Didieji prizai ir laureatų vardai išdalinti trijose amžiaus grupėse: iki 12 metų, 16 ir iki 20 metų. Iš lietuvių muzikantų verta įsiminti jauniausias laureates Elžbietą Liepą Dvarionaitę ir Ugnę Liepą Žuklytę bei vyriausios grupės laureatę Donatą Vaitkutę.
Publiką sužavėjo aštuonmetis virtuozas iš Latvijos Daniils Bulajevs, gavęs ne tik Grand Prix, bet ir specialiuosius prizus Jauniausiems atlikėjams bei Vilties prizą smuikininkams. Grupėje iki 16 metų Didysis prizas skirtas talentingoms muzikantėms iš Tolimųjų Rytų: Yukine Kuroki (Japonija) ir Yoo Jin Hong (Pietų Korėja). O vyriausioje grupėje Grand Prix skirtas smuikininkei iš Lietuvos Rūtai Mažolytei, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokei, profesoriaus Jurgio Dvariono mokinei. Ji taip pat gavo specialųjį prizą Už geriausią Balio Dvariono kūrinio atlikimą bei EMCY (European Union of Music Competition for Youth) apdovanojimą. Ar B. Dvariono konkurso dėka Lietuvoje suspindo nauja žvaigždutė? Laikas parodys. O kol kas – keli klausimai smuiko virtuozei iš Elektrėnų.
Nuo kelių metų groji?
Aš pradėjau groti nuo 6 metų Elektrėnų muzikos mokykloje pas mokytoją Aušrą Iljoitytę, kuri pažinojo profesorių Jurgį Dvarioną ir jam mane pristatė. Iš pradžių buvau neakivaizdiniame skyriuje, o nuo trečios klasės pradėjau mokytis M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Labai džiaugiuosi, kad mane profesorius ėmė mokyti. Jis labai atsidavęs savo darbui. Turėti tokį profesorių – kiekvieno mokinio svajonė.
Koks yra mokytojo vaidmuo muzikuojant?
Mokytojo vaidmuo labai didelis. Mano mama, norėdama man nupirkti geresnį smičių ir smuiką, išvažiavo padirbėti į užsienį. Tai buvo penktoje klasėje. Nuo to laiko profesorius tapo mano globėjas. Jis ne tik mokydavo smuiku groti, bet ir šiaip palaikydavo, mes pakalbėdavome. Tarp mūsų yra glaudus ryšys. Jis ne tik statiškai susako pastabas atėjęs į pamoką. Mes visi profesoriaus mokiniai esame viena šeima – kaip broliai ir sesės.
O kokia tavo dienotvarkė? Kiek valandų kasdien grieži?
Bendrabutyje ryte skambutis per visą aukštą nuskamba 7 val. Visi atsikeliame, nusiprausime, 8 val. prasideda pamokos, kurios vyksta iki kokios 15 val.: specialybė, muzikinės pamokos. Ir taip praeina visos dienos, kurios bėga labai greitai, net nepastebi. Groju kokias 2-3 valandas po pamokų. Kai baigsiu mokyklą, akademijoje turėsiu daugiau laisvo laiko – galėsiu daugiau laiko skirti specialybei.
Ar tau muzika yra daugiau darbas, ar malonumas?
Ir tas, ir tas. Kai ruošiesi konkursui, tai yra daugiausia darbas. Bet groti konkurse – tikrai malonumas. Įdėta tiek daug darbo, kad tiesiog atsipalaiduoji. Trečiame ture išėjusi groti su orkestru aš net pamiršau, kad čia vyksta konkursas. Buvo toks malonumas, kad nebegalvojau apie tai – visa buvau muzikoje.
Kas tau muzika?
Turbūt tikriausiai nuo pat 6 metų – mano gyvenimas. Manau, kad ateityje bus taip pat. Dabar tikrai savo ateitį sieju tik su muzika. Nors visko gali atsitikti.
Kokia muzika tau artimesnė?
Šiuolaikinė muzika nėra artima mano širdžiai. XX amžiaus kūrinių nelabai suprantu. Bet labai patinka P. Čaikovskis. Iš lietuvių kompozitorių – B. Dvarionas, J. Gruodis, J. Naujalis. Taigi, manau, klasikinė muzika. Esu grojusi J. Andrejevo „Rečitatyvą“ – šis kūrinys man patiko. Yra kai kurie, kurie yra pakankamai suprantami ir įdomūs.
O kas iš mokyklinių disciplinų tau dar patinka be grojimo?
Lietuvių kalba man patinka, rašinius rašyti. Aišku, žiūrint, kokia tema. Bet jaučiu, kad čia mano sritis. Nesiseka matematika, fizika, chemija. Tiksliųjų mokslų nelabai suprantu.
Papasakok apie savo šeimą.
Turiu mamą, kuri dabar gyvena Airijoje. Turiu mažytę 3 metukų sesę. Tėtį turiu, su kuriuo mažiau bendrauju, nes tėvai išsiskyrę. Jaučiu didelį palaikymą. Mama, nors ir Airijoje, visada mane supranta. Buvo atvažiavusi su sese per visą konkursą manęs palaikyti.
Neliūdna bendrabutyje tau gyventi be mamos?
Aš pripratau. Gal pradžioje ir buvo liūdna, bet nelabai atsimenu – buvau tik trečioje klasėje. Bendrabutis labai užgrūdina, savarankiškumo išmoksti. Neliūdna. Labai daug draugų susiradau. Manau, mes ir ateityje bendrausime. Turėjau labai daug nuostabių akimirkų ir mokykloje, ir bendrabutyje. Labai daug puikių žmonių pažinau. Tikrai viskas gerai.
Tavęs turbūt laukia solistės karjera? Kaip tu manai?
Nežinau, tikiuosi, nuo aplinkybių priklauso. Nuo konkursų, nuo veiklos. Šitas konkursas atvėrė daug galimybių. Ir Grand Prix, ir gautas EMCY prizas, suteikiantis galimybę koncertuoti užsienio šalyse. Mane pastebėjo. Gyvenime tai labai padeda.
Turbūt jau teko keliauti bemuzikuojant?
Taip, buvau konkursuose Austrijoje, Vokietijoje, Latvijoje, seminare Graikijoje, kur važiavome drauge su profesoriumi. Esu gavusi diplomų. Viskas, manau, gerai: žingsnis po žingsnio, taip ir eini, gaudydamas savo sėkmę.
Labai jaudiniesi prieš stojimą į akademiją ar esi užtikrinta?
Aišku, jaudinuosi, nes bus svarbus ne tik grojimas: ir valstybiniai egzaminai, ir muzikologijos egzaminas. Nuo to priklauso mano ateitis, kaip ten viskas bus.
Sėkmės tau ateityje.
Daugiau apie konkursą: www.ipmc.lt
Tarptautinių kultūros programų centro informacija
