Rugsėjo 22 dieną, ketvirtadienį, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre žiūrovai išvys atnaujintą spektaklį „Nusiaubta šalis“. Jis sukurtas pagal Europoje gerai žinomų rašytojų Tankredo Dorsto ir Ursulos Ehler pjesę „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“.
Didžiulės apimties kūrinį iš vokiečių kalbos išvertė Antanas A. Jonynas, spektaklio režisierius – Gintaras Varnas, scenografė – Marta Vosyliūtė, kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė. Spektaklyje skamba Henry Purcello, Johno Dowlando, Georgo Friedricho Händelio ir budistų vienuolių muzika.
„Nusiaubta šalis“ (nuotr. D. Matvejevo)
Rašytojas, režisierius ir vertėjas Tankredas Dorstas (g. 1925) – vienas reikšmingiausių pokario vokiečių dramaturgas, minimas greta Heinerio Müllerio (1929-1995). Dorsto pjesės yra išverstos į daugelį kalbų ir dažnai statomos Vokietijoje bei kitose šalyse. Dorstas studijavo germanistiką ir meno istoriją, o vėliau Miunchene – teatrologiją. Mokydamasis Miunchene, lankė studentų marionečių teatro studiją, kuriai parašė pirmąsias savo pjeses, o netrukus ėmė kurti dramos teatrui. Dar 1960-aisiais dramaturgas pradėjo bendradarbiauti su garsiu vokiečių teatro režisieriumi Peteriu Zadeku, 1972 metais - kurti kartu su Ursula Ehler, vėliau tapusia jo žmona. Didžiuma po 1972-ųjų sukurtų pjesių ir yra parašytos kartu su Ehler. Dorstas bendradarbiavo su prancūzų režisieriumi Patrice'u Chereau ir amerikiečiu Robertu Wilsonu.
Nuo 1992 metų Dorstas dėsto dramaturgiją Berlyno aukštojoje menų mokykloje, pas jį mokėsi nemažai jaunosios kartos vokiečių dramaturgų, tarp jų ir Lietuvos publikai gerai žinomas Mariusas von Mayenburgas. Nuo 1992 iki 2002-ųjų Dorstas kartu su Ursula Ehler ir Manfredu Beilharzu vadovavo garsiam naujosios dramaturgijos festivaliui „Bonos bienalė“.
„Nusiaubta šalis“ (nuotr. D. Matvejevo)
Plačiausiai žinomos Tankredo Dorsto pjesės – „Posūkis“ (1960), „Didysis išplūdimas prie miesto sienos“ (1961), „Toleris, vienos Vokietijos revoliucijos scenos“ (1968), „Ledynmetis“ (1973), „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“ (1981), „Aš, Fojerbachas“ (1986; ją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režisavo Valentinas Masalskis), „Korbes“ (1988), „Ponas Paulis“ (1994)
.„Merlinas, arba Nusiaubta šalis“ parašyta remiantis Viduramžių legendomis apie burtininką Merliną, karalių Artūrą, Apvaliojo stalo riterių broliją, šventojo Gralio paieškas. Merliną pirmasis aprašė Geoffrey iš Monmoutho savo veikale „Historia Regum Britanniae“ (apie 1136). Šis herojus apjungia tikrų ir pramanytų asmenybių – stebukladarių, pranašų, bepročių – bruožus. Jis – mirtingos moters ir dvasios sūnus. Jo paveikslą poemoje „Merlinas“ išplėtojo XII–XIII a. prancūzų poetas Robert'as de Boronas, nors išliko tik kelios šio kūrinio eilutės, išpopuliarėjo proza perpasakota jo versija, kurioje Merlinas vaizduojamas kaip Antikristas – moters ir šėtono palikuonis, kuris išvaduojamas nuo šėtono įtakos krikštu. Jis kiaurai mato praeitį ir ateitį, gali keisti savo pavidalą, siejamas ir su Šventuoju Graliu; šie Merlino bruožai kartu su kitomis savybėmis pateikiami daugybėje prancūziškų, angliškų, itališkų, vokiškų šaltinių.
„Nusiaubta šalis“ (nuotr. D. Matvejevo)
Kad nuosekliai pastatyti kelių šimtų puslapių Tankredo Dorsto ir Ursulos Ehler pjesę, prireiktų septyniolikos valandų. Gintaras Varnas „Nusiaubtą šalį“ pirmą kartą pastatė 2004 metais apleistose „Tiesos“ spaustuvės patalpose besikuriančioje „Menų spaustuvėje“. Pastatymas buvo įgyvendintas bendradarbiaujant su tarptautine programa „SEAS“ ir „Intercult“ (Švedija). „Nusiaubta šalis“ buvo parodyta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Gdanske (buvusioje laivų statykloje, kur gimė „Solidarumo“ judėjimas) ir tapo pirmuoju po atkurtos Nepriklausomybės tęstiniu bandymu kurti teatrą netradicinėse erdvėse. Spektaklis buvo atnaujintas 2009 metais bendradarbiaujant su programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė“.
Ir pjesė, ir spektaklis „Nusiaubtas šalis“ sujungia viduramžius ir mūsų dienas; tai misterija, vaizduojanti Utopijos atsiradimą ir žlugimą. Spektaklis, rodytas įvairiausiose erdvėse, nuolat kinta – ne tik pasipildo naujais aktoriais, bet ir reaguoja į vis aštrėjančias visuomenės, kultūros dehumanizavimo problemas.
Atnaujintame spektaklyje vaidina Arūnas Sakalauskas, Saulius Balandis, Antanas Obcarskas, Viktorija Kuodytė, Jonė Dambrauskaitė, Povilas Budrys, Dainius Svobonas, Gytis Ivanauskas, Marius Jampolskis, Evaldas Jaras, Neringa Bulotaitė, Airida Gintautaitė, Vytautas Rumšas, Emilija Latėnaitė-Beliauskienė, Miglė Polikevičiūtė, Ainis Storpirštis, Dovydas Stončius, Marius Repšys, Eimutis Kvosčiauskas ir Martynas Nedzinskas.
