Naujienų portalui tv3.lt fotografė S. Banytė tikino, kad šis projektas yra paskatinimas moterims, kad jos nesivaikytų stereotipų ir nebijotų pasirodyti tokios, kokios yra.
Savo projektą vystote jau nuo 2014 metų. Kaip gimė idėja pradėti tai? Ko jūs siekiate šiuo projektu?
Gyvenime teko sutikti daugybę apvalių formų moterų, kurios spinduliuoja gerą energiją, nuo veidų nedingsta šypsena, švyti ir sunku atitraukti akis. Negana to, yra sveikos ir gyvena pilnavertį gyvenimą. Kilo idėja ieškoti plus size formų merginų bei moterų, jas įamžinti ir pasidalinti atviromis jų istorijomis. Tuo, kas slypi po šypsenomis ir kokia kaina to buvo pasiekta. Mano tikslas, jog kiekviena moteris, kuri išdrįso dalyvauti šiame fotoprojekte, jos atvira ir nuoširdi istorija taptų įkvėpimu daugybei kitų moterų, kurios dar nemyli savęs tokių, kokios jos yra; kurios turi daugybę kompleksų dėl savo kūno sudėjimo; kurios buvo įskaudintos kitų žmonių ne dėl to, kokios jos yra, o dėl to, kaip jos atrodo; visoms moterims, kurios dar nesijaučia gerai savo kūne, kurios vis dar nedrįsta savęs parodyti; kurios galvoja, jog tokia ji yra tik viena. Ilgai galvojau fotoprojektui pavadinimą, kol galiausiai kilo mintis, jog grožis neturi svorio tiesiogine ta žodžio prasme. Grožis nesveria 50 kg, 90 kg, ar kiek bebūtų. Jo neįmanoma pasverti.
Kiekvienas žmogus iš prigimties trokšta būti gražiu. Tačiau grožio suvokimas kiekvienam žmogui yra skirtingas. Šis suvokimas susiformuoja augant ir bręstant. Visais laikais grožis buvo suprantamas skirtingai, ypač moterų. Per visą žmonijos istoriją gražia moterimi buvo laikoma tiek stora, tiek liekna, tiek balta lyg popierius oda, tiek itin įdegusi, tiek su storais antakiais, tiek išvis be jų.
Tačiau jei žmogus gražus išoriškai, tai dar nereiškia, kad jis bus gražus ir savo vidumi. Vidinio grožio sąvoka apibūdina teigiamas asmens savybes, kurios nėra matomos išoriškai, tačiau tampa itin svarbios, kuomet su juo bendraujame. Šiandieniame pasaulyje itin sureikšminamas išorinis grožis. Jis daro didžiulę įtaką žmonėms. Jie, jei yra nepatrauklūs ir neatitinkantys to meto grožio standartų, dažniausiai būna nuvertinami ir diskriminuojami. Todėl šio fotoprojekto siekis yra parodyti, kad ir apvalios moterys ne tik, kad gali būti, bet ir yra gražios, seksualios, geidžiamos, savimi pasitikinčios, besišypsančios ir laimingos. Šia fotografijos meno akcija siekiu ir socialinio tikslo – nelikti abejingiems šiandien vyraujančioms klaidingoms šabloninėms ir vartotojiškoms grožio suvokimo tendencijoms, žalojančioms ne vienos merginos ir moters vidinį pasaulį.
Kokią įžvelgiate visuomenėje problemą, kuomet kalbama apie moters grožį bei svorį? Ar manote daugelis žmonių susilaukia užgauliojimų dėl svorio?
„Grožis neturi svorio“ fotoprojektą pradėjau dar 2014m., kuomet dar nebuvo taip populiaru kalbėti apie plus size dydžio moteris, juolab atvirai fotografuotis ir viešai dalintis fotografijomis. Tuo metu išties buvo nelengva rasti moterų, norinčių sudalyvauti fotoprojekte, parodyti savo kūno formas ir viešinti tai, ką dažniausiai yra įpratusios slėpti. Šiandien – viskas kitaip. Pagaliau Lietuvą pasiekė nauji pasauliniai rodikliai, kuomet garsiausi madų namai renkasi plus size modelius demonstruoti madas; kuomet rengiami įvairūs TV projektai, kurių dalyviai yra plus size moterys ir vyrai; kuomet žurnalų viršelius puošia plus size žmonės ir t.t. Džiugu, kuomet plečiamas požiūris į išorinį grožį.
Tai ypač svarbu vaikams ir paaugliams, kurie dar tik kuria save, matyti, jog viskas gerai būti tokiu, koks esi, jog išorė nėra nuosprendis, kad esi nepakankamas. Šiuo metu socialinėse erdvėse vyrauja nauja mada – rodyti realų savęs vaizdą, be jokių filtrų ir tai džiugina. Vieni iš šūkių – „Normalizuokite normalius kūnus“ (#normalizenormalbodies) ir „Grožis neturi svorio“ (#beautyhasnosize).
Tiesa, labai stebina tai, jog moterys, kurios rašo ir nori prisijungti prie fotoprojekto, dažnai būna lieknos ar net labai lieknos, tačiau save laiko plus size dydžio. Kai jauna mergina atsiunčia savo fotografiją, kurioje akivaizdžiai matyti, jog yra vidutinio kūno sudėjimo ir iki plus size dydžio reikėtų mažiausiai dar + 20kg, pasidaro labai liūdna, kad neįvertina realaus vaizdo ir save nuvertina. Atrašau, jog esi per liekna ir sulaukiu atsakymo: „Kaip smagu, ačiū!“, tarsi patvirtinčiau, jog su ja yra viskas gerai.
Ar daug drąsos prireikia moteris, kurios pasiryžtą sudalyvauti fotosesijoje?
Kiekvienai moteriai skiriu nemažai laiko. Piešdama makiažą gerą valandą kalbuosi ir stengiuosi labiau pažinti, tuomet skiriu apie 2-3 val. fotografuojantis, kad priprastų prie manęs bei objektyvo ir kai pajuntu, jog ji jau atsipalaidavusi, parodau kelis kadrus, kurie įkvepia jas dar labiau atsipalaiduoti ir atsiskleisti prieš objektyvą. Dažniausia reakcija būna: „Wow, čia aš ?!!! Kokia graži !“. Didis džiaugsmas matyti pokyčius, jos tarsi gėlės pražysta prieš mano objektyvą.
Fotografuojant tenka pastebėti, jog kartais šmėžteli ir praeities šešėliai, todėl pasitaiko, jog moterys stengiasi įtraukti pilvą, taip atrodyti lieknesnės arba stovėti tik tuo rakursu, kuris jų nuomone yra gražesnis. Jaučiasi, jog ne visi kompleksai iš praeities yra dingę ir vis tenka su jais kovoti. Tai patvirtina faktą, jog be išimties visi prieš kalbant pirmiausia turime labai gerai pagalvoti ar verta tai sakyti ir ar tai neįžeis kito žmogaus, nes dažnai skaudūs pasisakymai lieka atmintyje visą gyvenimą tarsi šleifas. Matau jų vidinę kovą pačių su savimi ir džiaugiuosi, kad kiekviena tampa laimėtoja fotografavimui pasibaigus.
Kokiomis jos istorijomis pasidalija?
Fotografuojamų moterų istorijos yra iš dalies panašios, todėl kad beveik visos yra praėjusios tuos pačius gyvenimo etapus. Patyčios mokykloje ir ne dėl to, kokia ji yra, bet dėl to, kaip ji atrodo. Savęs nepriėmimas ir smerkimas už tai, jog atrodo ne tai, kaip kitos. Baimė rodyti save, nes sulauks dar daugiau patyčių. Noras slėptis ir būti nematomai. Bandymas įtikti kitiems. Ir kas svarbiausia, jog kiekviena iš jų visa tai pragyvenusios, tapo tik dar stipresnėmis. Ko pasekoje, pamilo save tokias, kokios yra. Džiaugiasi savimi ir gyvenimu. Žavisi savimi ir save myli. Aplinkinių žmonių nuomonės pakeisti neįmanoma, jie visi turi savo nuomones, tačiau kai pati pakeiti požiūri į save ir savo kūną – atrandi labai daug gerų dalykų. Kai myli pats save ir tuo spinduliuoji, dažnai ir iš aplinkos sulauki pagyrų ir teigiamų įvertinimų. Visų istorijų esmė – pamilti save ir priimti save tokią, kokia esi. Ką gali pakeisti – keisti, o kas nuo Tavęs nepriklauso – dėl to nepergyventi.
Ko galima pasimokyti iš moterų, kurios sudalyvavo šiame projekte?
Šio fotoprojekto esmė ir rezultatai man yra prasmingi ir svarbūs, todėl užbaigti jo nesiruošiu ir su laiku dalinsiuosi vis naujomis plus size moterų fotografijomis ir jų istorijomis. Džiugina tai, jog kiekviena moteris atskleidžia savo dar nematytą ir nerodytą pusę, atvirauja apie savo skaudžius išgyvenimus ir kaip pavyko su tuo susitvarkyti. Visa tai įkvepia ir padrąsina kitas moteris jaustis gerai savame kūne ir suteikia vilties, jog jei šiuo metu ir nėra viskas gerai, nenuleidus rankų, ateityje viskas bus gerai. Norinčias prisijungti prie fotoprojekto „Grožis neturi svorio“ ir pasidalinti savo istorija, gali susisiekti su manimi feisbuke paskyroje Simona Banytė photography.
Kokių reakcijų sulaukėte po fototografijų pasirodymo ?
Gaunu labai daug moterų laiškų, kuriuose jos dėkoja už galimybę skaityti kitų moterų istorijas ir suprasti, kad ne jos vienos tokios yra ir susiduria su tokiomis pačiomis problemomis bei aplinkinių žmonių požiūriu. Kai kurie laiškai būna itin jautrūs, kuriuose moterys išlieja savo gyvenimo patirtis. Tokias, kaip, kad nuo mažens buvo visur ir visada išjuokiamos dėl savo išvaizdos; jog niekada nesijautė pilnavertės; jog visuomet gyveno baimėje ką apie jas pagalvos kiti; jog nebus priimtos tokios, kokos yra. Skaitant šiuos laiškus, suprantu, jog tai, ką darau yra svarbu. Svarbu garsiai apie tai kalbėti ir rodyti, kad yra visokių žmonių ir jie visi yra pakankami, kad gyventų pilnavertį gyvenimą. Žinoma, jog visada buvo, yra ir bus siauro požiūrio žmonių, kurie niekada nepakeis ir nepraplės savo požiūrio. Tokių žmonių komentrai būna visada vienodi: „Stora kiaulė“, „Baisu žiūrėti į lašinius“, „Gėda, kokia stora“ ir panašūs. Tokie žmonės nėra autoritetas, todėl ir nuomonės nėra reikšmingos. Džiugina tai, jog su laiku atsiranda vis daugiau sąmoningų žmonių, kurie pasilaiko savo nuomonę sau. Visi mes esame žmonės ir norime tų pačių dalykų: būti gražūs savo vidumi ir gyventi gražiuose sielos namuose – sveikame savo kūne. Tai, jog visi esame skirtingi ir yra mūsų unikalumas.
