TV3 žinių reporterė Yoanna Koleva savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino šios merginos istorija.
„BAIMĖ IR NEAPYKANTA VILNIUJE
Vieną naktį Vilnius nemirksėdamas stebėjo, kaip iš žmogaus pavagiama naktis, kūnas ir atmintis.
Apsvaiginta ir išprievartauta mergina – kaip dažna – iš pradžių tylėjo, tą slėpė ir gėdijosi. Kai pamatė, kad ilgai tyli ir institucijos, neapykantos ir skausmo išsekinta, ji man išklojo, kaip tą nekaltą ir kartu dėl visko kaltą naktį, Gedimino prospekte esančiame + + + Gastropub'e, pliusiuką į savo aukų sąrašą įrašė dar vienas prievartautojas, į vilnietės gėrimą pripylęs svaigalų.
Tokių naktų – daugiau, nei nori pripažinti net pats miestas.
Bet šįkart pasakoju apie šią.
Tegul mergina būna A.
A
2024-ųjų lapkričio kažkelintos naktis
„Su keliais draugais nuėjome išgerti alaus į Pliusus Gedimino prospekte. Visą laiką buvome bare – gėrėme, kalbėjomės, kartais išeidavome parūkyti. Gėrimus visada arba išgerdavome, arba nešdavomės kartu – ant stalo jų taip tiesiog nepalikdavome.
Apie vidurnaktį prisimenu, kad ėjau į tualetą – bet ar nuėjau iki jo, nežinau. Kitas aiškus prisiminimas – sėdžiu kažkokioje mašinoje. Nežinau nei kur esu, nei koks laikas, nei kas vyksta, nei su kuo esu. Buvo toks jausmas, lyg ką tik pabudus iš labai gilaus miego bandyčiau suvokti aplinką. Pagalvojau, kad gal esu taksi. Pradėjau telefone vesti savo adresą per Uber programėlę, bet tada pastebėjau, kad neturiu nei raktų, nei rankinės.
Pamačiau, kad draugai rašė ir skambino daugybę kartų. Tuo metu man kažkaip atėjo suvokimas, kad tikriausiai mano daiktai pas juos. Susisiekėm. Man atrodo, kad pasakiau vairuotojui adresą, kurį perdavė draugė, ir jis mane kažkur Sodų gatvėje, prie stoties, išleido. Buvo apie 2 valandą nakties.
Išlipusi pasijutau labai blogai. Suvokiau, kad kažkas visai ne taip, kad nepamenu, kas įvyko, rūbai buvo nusmukę, buvau netvarkingai apsirengus.
Galiausiai draugai mane pasitiko – net nepamenu, kaip tiksliai iki jų nuėjau. Vėliau, jau būdama pas draugus bute, labai ryškiai prisimenu, kaip tiesiog sėdime ir kalbamės. Taip praleidome visą likusią naktį. Jie įkalbinėjo mane nueiti į policiją“, – pradėjo reporterė.
Išsivedė, kaip bevalę lėlę
„Ir galiausiai nusprendžiau eiti. Su policija praleidau nuo 8 val. ryto iki 17 val. Atėjo du pareigūnai – viena moteris ir vyras. Moteris mane apklausinėjo – klausė visko: dėl ko manau, kad buvo prievarta, kur, kada, ką darė. Aš mažai ką prisiminiau, todėl mažai ką galėjau ir papasakoti. Ji atrodė manimi netikinti, daug laiko praleido mane tarsi gaslightindama, sakydama: „jei nepameni, tai gal nieko ir nebuvo“, „gal per daug prisigėrei“. Jautresnis atrodė vyras policininkas – jis kartais paklausdavo, kaip jaučiuosi.
Pareiškimo pildymas užtruko apie tris valandas. Tada jie skambino į komisariatą, kad gautų teismo leidimą atlikti tyrimus – toksikologinius, serologinius ir kt.
Nors policininkė tą daryti kažkodėl atkalbinėjo, nes neva neverta jei nieko nepameni.
Turėjau atiduoti savo drabužius. Nuvežė į Santaras – liepė nusirengti, viską fotografavo. Po to apžiūrėjo ginekologas.
Dienos pabaigoje dar nuvežė į kitą ligoninę – paėmė kraujo, kad patikrintų dėl narkotikų. Kažkodėl testą darė praėjus 12-ai valandų, „rape drug“ organizme telieka porą valandų, tad jų nerodė. Tiesa, alkoholį policija patikrino vos atvažiavusi, ir neįpūčiau nė pusės promilės, taigi versija kad pati praradau sąmonę niekaip nesiriša su realybe, juolab tokių atvejų neturėjau. O ir gėriau labai nedaug.
Aš jau buvau labai pavargusi, labai norėjau namo, buvau apatiška. Vėliau nuvažiavome į Pliusus – fotografuoti įvykio vietos. Jie manęs klausinėjo, kur stovėjo mašina, bet nieko neprisiminiau. Galiausiai parvežė namo – buvo apie 17 val. Taigi su policija praleidau devynias valandas. Kitą dieną po įvykio susitikau su tyrėja, ji prašė patikslinti detales.
Kitas kontaktas su tyrėja įvyko jau vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Nebuvau gavusi jokių žinių iš policijos – nei tyrimų rezultatų, nei jokios kitos informacijos. Parašiau prašymą susipažinti su byla. Patvirtino, kad galiu. Nuėjau į komisariatą susitikti su tyrėja – tai buvo antras kartas, kai ją mačiau.
Susitikimas truko apie valandą. Ji vėl klausinėjo, ar ką nors naujo prisimenu. Parodė bylą, tyrimų rezultatus. Taip pat parodė gatvės kameros įrašus – kaip mane tarsi „tapkę“ iš Pliusų išveda kažkoks vaikinas. Matėsi ir mašina.
Iš gatvių įrašų praktiškai nebuvo jokios naudos. Aplinkui – bankas, ambasada, kavinės, visos miesto arterijos, bet vaizdo įrašai buvo tokie prasti, kad mašinos numerio policija nesugebėjo nustatyti. Arba kaip tyčia kamera neveikė (tokia buvo prie banko).
Ji ėmė svarstyti, kad gal čia mano draugas, nes jai keistos aplinkybės, kodėl būtent mane išsivedė. Kai žiūrėjau įrašus, pasakiau, kad atrodau labai nesava, kad esu labai apsvaigus. Ji pasakė, kad esu „visiškai girta“, kad vaikinas mane vedė po pažastimi. Tačiau vėliau, be jokių įrodymų, ji ėmė kalbėti, jog „čia buvo abipusis girtas sutikimas“, nors akivaizdžiai matėsi, kad vaikinas buvo blaivus, o aš vos paeinu – jis mane vedė kaip BEVALĘ LĖLĘ.
Galiausiai tyrėja pasakė: „TAIP NEBŪNA – jeigu tave prievartauja, tu spardaisi ir rėki.“ Tai išgirdus mane ištiko šokas, ir pyktis, ir visiška apatija vienu metu.
Tyrėjos paklausiau ir apie tai, ką Pliusų kameros rodė iš to vakaro. Ji man sakė, kad tą pačią dieną, kai kreipiausi į juos, policininkai paprašė Pliusų kamerų įrašų. Tyrėjos teigimu, kreipėsi jie į kelis Pliusų darbuotojus dėl įrašų, bet visais atvejais tas pats – jie vilkino tris dienas, kol įrašai išsitrynė (Pliusuose tuos įrašus saugo tris dienas, paskui jie automatiškai iš sistemos išsitrina). Dėl to Pliusams buvo išrašyta administracinė bauda“, – pasakojimą tęsė Y. Koleva.
Vaizdo įrašų laiku nepateikė
„ĮSIVAIZDUOKIT, BAUDELĖ
Kažkur tarp pranešimų spaudai ir darbo valandų pabaigos. Už ištrintą naktį – administracinis pabarimas.
Sistema gūžteli pečiais, žmogus nueina susirinkti savo traumos liekanų.
Beje, kartu su A buvo jos draugė, ir nors A šitas detales jau buvo primiršusi, draugė papasakojo apie tos pačios policininkės nuolatinį kikenimą, sarkastiškus juokus, kurie leido suprasti, kad čia dėl situacijos kalta pati A.
Šiame vietomis makabriškai baisiame, dvasiškai ubagiškame, dehumanizuotame iškamšų pasaulyje, yra zonų, kur apsimestinos moralės triukšmas slepia kraujuojančią tikrovę – neretai į uniformą yra įpakuoti sisteminiai biurokratai, besivaikantys popierizmo ir akcijų parduotuvėse. Pagrindinė užduotis yra – neužtrukti.
Neabsoliutinu, žinodama, kad yra ir kita, gražioji pusė – institucijų ir sąžiningų verslų, kuriems žmogus svarbiau nei įvaizdžio reputacija. Bet pakanka vieno tokio epizodo, kad pradėtų sklisti dvokas – vidinių pūvančių žaizdų.
Tame pačiame pasaulyje – sugadintų žmonių, nevertų laisvės ir aplinkinių, potencialiai tapsiančių jų aukomis – buvo ir bus. Kol prievartos rimčiau nepradės smaugti sistema.
VIS TIK, labiausiai šioje istorijoje šokiruoja Pliusai. Įdomu, kokių motyvų vedinas baras, nedavė vaizdų, kurie būtų esminiai atsekant maniaką. Labai norėtųsi paaiškinimo.
Bet koks jis bebūtų, kortos ant stalo – vaizdo nebegrąžinsi, ir maniakas vargu ar atsiras. Recidyvistas nerastas, jis kažkur tarp mūsų. Tiesą sakant, niekas labai ir nesistengė ieškoti.
Gyvas ŽMOGUS, kuris amžinai su tuo gyvens, jau kelintą mėnesį kankinasi sapnuodamas košmarus, virto STATISTIKA ir neambicingo tyrimo medžiaga. Manau, skaitantys persvarstys pigaus alaus už porą eurų, kainą.
Baisu, kai pagalvoji, kad tokios istorijos tarsi stebinti neturėtų, nes jos vis kartojasi. Bet ačiū Dievui – stebina. Ir tai žiebia viltį, kad net šiame pasaulyje, kur empatija tapo QR kodu, dar dega liepsna – tiesos, kuri spiria per šonkaulius“, – teigė Y. Koleva.
Gastrobaro „Plus Plus Plus“ atsakymas
Į šį įvykį sureagavo ir gastrobaro administracija, kuri pakomentavo įrašą.
„Mes tikime, kad net ir viena tokia istorija yra per daug. Todėl esame už sistemingą pokytį – tiek versluose, tiek institucijose, tiek visuomenėje. Esame pasirengę bendradarbiauti su visomis tyrimą vykdančiomis institucijomis ir siekiame, kad mūsų erdvės būtų saugios visiems.
Pirmiausia – iš visos širdies apgailestaujame dėl patirtų išgyvenimų. Jokios aplinkybės negali pateisinti smurto, ypač tokio, kuris palieka gilias žaizdas tiek kūne, tiek sieloje.
Norime aiškiai pasakyti: mums rūpi žmogus, ne mažiau nei mūsų reputacija. Ir šiuo atveju, kaip žmonės, kaip komanda ir kaip verslas, neabejojame – tokios istorijos neturi kartotis.
Vis dėlto norime pateikti keletą svarbių aplinkybių:
1. Apie aprašomas aplinkybes sužinojome tik dabar, iš socialiniame tinkle paviešinto pasakojimo. Iki šiol į mus nei policija, nei nukentėjusioji, nei jos atstovai dėl šios galimos nusikalstamos veikos nesikreipė.
2. Galime patvirtinti, kad minėtu laikotarpiu buvo situacija, kai mūsų darbuotoja nespėjo laiku pateikti vaizdinės medžiagos policijai. Svarbu pažymėti, kad kai institucijos kreipiasi dėl įrašų, mes niekada nesame informuojami, kokiu tikslu ir kokio pobūdžio tyrimui jie reikalingi – todėl neturėjome galimybės įvertinti konkrečios situacijos jautrumo. Nuoširdžiai dėl to apgailestaujame.
3. Iki šiol mūsų gastrobarai nuolat teikė vaizdo įrašus, kai tik to prašydavo atsakingos institucijos – tokių prašymų pasitaiko, bet šis buvo pirmasis atvejis, kai vaizdo medžiaga nebuvo išsaugota laiku.
4. Reaguodami į tai, visuose + + + gastrobaruose jau atnaujinome vaizdo saugojimo sistemą – dabar ji leidžia informaciją saugoti iki 7 kartų ilgiau nei iki šiol.
Jei turite klausimų ar pastebėjimų, kviečiame kreiptis tiesiogiai“, – teigiama komentare.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
