Medikai rėžia tiesiai šviesiai: dėl fizinio pasyvumo kasmet didėja gyventojų mirtingumas. Žiemą vis daugiau laiko praleidžiame namuose, mažiau judame, daugiau miegame. Tačiau ir šaltuoju metų laiku reikėtų būti fiziškai aktyviems, nes tai užtikrina gerą savijautą ir sveikatą.
Lietuva vejasi Europos rodiklius
Patogesnės gyvenimo sąlygos, pažangios technologijos sudaro sąlygas mažiau judėti. Ryte skubame į darbą, tad neturime laiko (ar noro) pasimankštinti. Užuot į darbą ėję pėsčiomis (visą arba bent dalį kelio), mes važiuojame. Didžiąją dalį laiko darbe sėdime, grįžę į namus, įsitaisome prieš televizorių. Dėl tokio pasyvaus gyvenimo pasaulyje daugėja nutukusių žmonių.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugelyje Europos šalių daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorio, o apie 20–30 proc. iš jų yra nutukę. 2008-aisiais atliktas tarptautinis suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas parodė, kad Lietuvoje nutukusių vyrų yra 17 proc., o antsvorio turi 61 proc. Tarp moterų turinčiųjų antsvorio šiek tiek mažiau – 46 proc.
Tyrimais nustatyta, kad apie 40 proc. 20–64 metų amžiaus Lietuvos vyrų ir moterų visiškai neužsiima aktyvia fizine veikla.
Daugėja nutukusių vaikų
Labiausiai medikus neramina tai, kad ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje daugėja nutukusių vaikų. Vien Vilniuje užpernai užregistruota 2,54 susirgimo nutukimu, tenkančio tūkstančiui sostinės vaikų.
Judėjimo aktyvumo ir jo įtakos fizinei būklei masiniai tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus Tarptautinės moksleivių gyvensenos ypatumų tyrimo programos duomenimis, tarp 11–15 m. Lietuvos mergaičių nepakankamai fiziškai aktyvių yra 55 proc. (po pamokų sportuoja tik kartą per savaitę ar rečiau), o tarp berniukų – 29,2 proc.
PSO pataria, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 min. per dieną didesnę dalį savaitės dienų, geriausiai – kasdien.
O vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip vieną valandą per dieną.
Pasyvumas gresia liga
Fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra ankstyvo mirtingumo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos) ligų rizikos veiksnys. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla.
Mokslininkai, tirdami fizinį aktyvumą, sukūrė netgi naują terminą – sėdimos gyvensenos mirties sindromą. Jis reiškia, kad dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas. Sėdimos gyvensenos sindromo požymiai: silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, nutukimas, menka aerobinė ištvermė, tachikardija ramybės būsenoje.
PSO duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonus žmonių.
Fiziškai aktyvesni žmonės laimingesni
Fizinis aktyvumas svarbus įvairaus amžiaus žmonėms. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pakankamas fizinis aktyvumas sumažina riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis ligomis: nutukimu, ateroskleroze, smegenų kraujotakos sutrikimais, insultu. Tinkamas fizinis aktyvumas ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresus, depresiją. Gerėja miegas, greičiau užmiegame ir miegame visą naktį, todėl didėja darbingumas. Pakankamas fizinis aktyvumas stiprina kaulus ir raumenis, palaiko judesių lankstumą, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną ir normalų kūno svorį, gerina koordinaciją.
Be to, fiziškai aktyvesni žmonės yra laimingesni. Fiziškai judant, mankštinantis smegenyse išsiskiria daugiau endorfinų – laimės ir pasitenkinimo hormonų. Tai ypač pastebima bėgant, greitai einant, važiuojant dviračiu, atliekant intensyvią aerobinę mankštą. Toks fizinis aktyvumas gerina atmintį ir nuotaiką, mažina dirglumą ir nerimo lygį, didina pasitikėjimą savimi.
Fizinis aktyvumas yra ne tik sveikatos pagrindas, bet ir ilgaamžiškumo bei entuziazmo šaltinis. Pradėti mankštintis niekada ne vėlu. Kiekvienas gali pasirinkti tinkamą mankštos rūšį, kuri stiprins fizinę jėgą, didins lankstumą ir ištvermę.
Pradėkite nuo smulkmenų
Žmogus, norintis būti sveikas iki pat senatvės, turi aukoti dalį savo laiko. Mankštindamiesi 2–3 kartus per savaitę po 30 min., galime net 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą. Neįtikėtina, tačiau tokiu būdu įmanoma savo biologinį amžių sutrumpinti 10–15 metų.
Fizinį aktyvumą geriau didinti kasdien, pavyzdžiui, eiti pėsčiomis į darbą ir namo. Jeigu į darbą važiuojate viešuoju transportu, bent dalį kelio eikite pėsčiomis. Nesinaudokite liftu, lipkite laiptais. Savo mašiną statykite ne prie įėjimo į namą, o kiek toliau. Darbe darykite aktyvias pertraukėles: atsistokite, lengvai pasimankštinkite, per pietų pertrauką pasivaikščiokite. Namų ruošos darbus atlikite greitai ir energingai. Nevažiuokite į artimiausią parduotuvę mašina, o eikite pėsčiomis. Vakarais, užuot gulėję prieš televizorių, geriau pasivaikščiokite. Jei turite šunį, kuo ilgiau vaikščiokite ir bėgiokite su juo.
Pagyvenusiems žmonėms saugiausia pasivaikščioti. Nuolatinis vaikščiojimas gali mažinti sąnarių ir raumenų skausmus, sustingimą, stabdyti kaulinio audinio išretėjimą, lėtinti diabeto progresavimą, pagerinti kraujotaką, stiprinti širdies raumenį ir reguliuoti kraujospūdį. Saikingas fizinis aktyvumas, net po miokardo infarkto, padeda žmogui grįžti į normalų gyvenimą, sumažina pakartotino infarkto ir mirties riziką.
Patarimai nusprendusiesiems pradėti mankštintis:
• jeigu nežinote savo fizinio pajėgumo, turite sveikatos sutrikimų, prieš pradėdami mankštintis pasitikrinkite sveikatą. Gydytojas gali patarti, koks fizinis aktyvumas jums tinkamiausias pagal būdą ir pomėgius;
• mankštinkitės apsirengę patogiais ir laisvais drabužiais bei apsiavę sportinius batelius;
• mankštą visuomet pradėkite apšilimu, o fizinį krūvį didinkite pamažu;
• jei silpna, svaigsta galva ar trūksta oro, kurį laiką nesimankštinkite;
• baigdami treniruotę padarykite keletą atsipalaidavimo pratimų.
