Apsaugininkai rankinėje aptiko grūdėtos varškės indelį, kurį buvau nusipirkusi pusryčiams, ir liepė išmesti į šiukšlių dėžę. Nesipriešinau, išmečiau – juk ko nepaaukosi dėl Kaušpėdo. Tačiau nuoskaudos nuslėpti nepajėgiau ir prie staliuko pasiguodžiau draugei, kad iš manęs atėmė varškę. Prie to paties staliuko sėdėjo ir žinomo dienraščio žurnalistė, kuri viską išklausinėjusi parašė straipsnį, sukėlusį nepaprastą ažiotažą; net pats Kaušpėdas dalyvavo organizuojant varškės valgytojų palaikymo mitingą, į kurį tada neturėjau galimybės nuvykti.
Susitikus Londone, toji „varškės istorija“ ir buvo pirmoji tema, kurią aptarėme. Tačiau gatvėje netoli Vestminsterio dainininką šūksniais pasveikinę praeinantys lietuviai, jį pažįsta ne dėl plačiai nuskambėjusios, bet greit pamirštos „varškės istorijos“, o dėl to, kad jis yra prieš 30 metų savo koncertinę veiklą pradėjusios roko grupės „Antis“ įkūrėjas ir lyderis.
Kai „Antis“ susikūrė, jos pavadinimas reiškė anti-s, t.y. antisovietinis. Praėjus 30 metų – ar „Antis“ yra tik antis, ar ir dabar tai anti-kažkas?
Šiais metais gruodžio mėnesį „Antis“ švenčia savo trisdešimtmetį ir ta proga rengiame didelį šou, kurį parodysime Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune. Mūsų pagrindinė tema – zombiai atrieda, atidunda. „Antis“ dabar kovoja su zombiais.
Galima sakyti, kad „Anti-s“ virto „Anti-z“?
Taip, galima sakyti „Antiz“. Jau keletą metų gilinuosi į zombių temą ir ji man labai svarbi. Galima ieškoti zombių aplinkui, bet baisiausi ir labiausiai kenkiantys zombiai gyvena mumyse. Mes juos ketiname parodyti ir su jais kažkaip tvarkytis. Šou režisuoja skandalingasis Emilis Vėlyvis, kuris savo filmu „Redirectied – Lietuva“ atsiskleidė, kaip tikras zombių žinovas.
Kodėl parūpo zombiai? Ir kas jie?
Kuo skiriasi zombis nuo žmogaus? Žmogus yra vertikali būtybė, jis ieško savo šaknų, nori žinoti, kas jis yra, stiprina savo tapatybę ir savižiną, siekia dvasinio tobulėjimo. Zombis – horizontalus, jis miręs, bet prisikėlęs, kaip prisikelia senos idėjos, pamiršti dalykai, kaip prisikelia negyvėliai visuose fantazijų filmuose. Zombis yra negyvas, jo gyvenimą valdo programa, kuri yra įdiegta į jo zombišką sąmonę ir jis veikia pagal tą programą. Visus galima testuoti pagal tai, kiek jis ar ji veikia sąmoningai ir savarankiškai, ar yra priklausomi nuo stereotipų ir kažkieno įdiegtų standartų.
Ar tarp emigrantų yra zombių?
Žmogus, kuris siekia čia, Anglijoje, tobulėjimo, kuris nori išplėsti savo galias, ieško savęs, nori tapti autentišku, tai žmogus. Bet gali būti ir zombis, kuris atvažiavo kažkieno įkalbėtas, kuris įsikinkė į jam svetimą veiklą, kuris gyvena neoriai ir niekada nedarytų Lietuvoje to, ką daro čia, ir niekada nebūtų Lietuvoje tokiu zombiu, kokiu tapo čia.
Ar teko sutikti emigrantą-zombį?
Žinoma.
Kaip galima jį atpažinti?
Aš juos pavadinčiau pasimetusiais ir nelaimingais. Nes jie gyvena šia diena, jų pagrindinis tikslas – praturtėti, pagrindinė idėja, kad reikia užsidirbti, o po to prasidės gyvenimas, jie aukoja savo gyvenimą dėl kažkokios mistinės išsigalvotos ateities. Žmogus gyvena čia ir dabar, jis niekada nedirbs to, kas nėra kūryba ir neteikia jo gyvenimui džiaugsmo.
Ar įmanoma tuos zombius "išzombinti"?
„Išzombinimas“ yra įmanomas. 100 procentų niekas neišsizombina, visi mes esam truputį zombiai ir tą turim pripažinti, bet pagrindinis dalykas kaip alkoholikui, jei pripažįsti, kad problema egzistuoja, jau pusė darbo. Antras žingsnis – didinti savo savivertę, ieškoti savęs, pasitikėti savimi, gerbti save, mylėti save ir galų gale tada ateina ir toks jausmas, kad ir kitame matai taip pat žmogų ir jam imi jausti pagarbą.
Toliau reikia ieškoti savo tapatybės. Vienas iš pagrindinių tvarumo dėsnių yra įvairovė. Kūrėjas taip sukūrė pasaulį, kad kiekvienas žmogus turi būti skirtingas, turi būti autentiškas ir kiekvienas žmogus yra reikalingas toks, koks jis yra. Mus visą laiką zombizuoja žiniasklaida, verslas, esam raginami būti tokiais, kaip tas ar kitas modelis, gyventi pagal kitų pavyzdžius, bet pasaulis įdomus tik tada, kai žmonės originalūs, kai gyvena savo gyvenimą ir man Lietuvoje to labai trūksta. Lietuvoje mes matome labai daug problemų dėl to, kad žmonės negyvena, o miega letargo miegu ir juos reikia pabudinti, kad jie savęs paklaustų, ką aš darau, kas čia vyksta, kas manim manipuliuoja?
Kalbant apie emigraciją – atrodo, kad valdžia numojo ranka, tarsi nepastebi problemos. O kaip pačiam atrodo – ar tai problema, kad reikėtų kažką daryti, ar taip ir palikti? Čia sudėtingas klausimas. Tie, kurie galvoja, kad valdžia viską sugalvos ir viską išspręs, manyčiau, yra zombiai. Nes negalima, kad valdžia viską spręstų. Spręsti turi žmonės, jie turi būti aktyvūs, reikalauti, skelbti savo nuomonę, o valdžia turi tarnauti žmonėms ir padaryti taip, kaip žmonėms reikia. Po truputį Lietuvoje jau atsiranda tas supratimas. Pavyzdžiui, dvigubos pilietybės klausimas bus sprendžiamas referendumu. Ir aš neabejoju, kad referendumo rezultatas bus teigiamas ir dviguba pilietybė bus įrašyta Konstitucijoje kaip įstatymas. Aš pats balsuočiau už tai. Nes mūsų tauta darosi diasporinė, ji pasklidusi visam pasaulyje, ir mūsų užduotis – stiprinti ryšius tarp lietuvių, o ne menkinti, atriboti ir panašiai. Ir tas Žydrūno Ilgausko atvejis man labai nepatinka. Gal ir reikalingas, kad supurtytų žiniasklaidą, kuri miega, ir valdžią, kuri privalo mąstyti.
Kitas svarbus dalykas – Lietuvos gerovės sukūrimas, kad žmonės sakytų – laikas grįžti, Lietuva yra šalis, kur gerbiamos žmogaus teisės, kur yra daug galimybių, kur galima būti savo gyvenimo šeimininku, kurti šeimą ir žiūrėti drąsiai į ateitį. Dabar šito trūksta, ir aš stengiuosi įkvėpti žmones, drąsinti, kad drįstų gyventi, būti savimi. Aš daug bendrauju su jaunimu ir matau, kad Lietuvoje labai trūksta lyderystės. Jaunas žmogus visų pirma turi būti lyderiu pats sau, paskui padėti bendruomenei, prisiimti atsakomybę, kritiškai mąstyti, gyventi oriai iškėlus galvą.
Esate visuomeniškai labai aktyvus. Ar nekyla noras eiti į politiką? Nesu politikas, bet esu viešas žmogus. Aš reiškiu savo nuomonę viešai ir manau, kad darau sau adekvatų poveikį viešoj erdvėj. Reikia skirti du dalykus. Kas yra valdžia? Tai vadyba. Ir yra valdyba, tai ir yra lyderystė, galimybė žmones padrąsinti, komunikuoti viltį, bendrumą ir tam nereikia būti politiku, o tiesiog būti žmogumi.
Ar planuojate su koncertu atvažiuoti į trečią didžiausią Lietuvos miestą, t. y. Londoną? Taip, atvažiuosime kitais metais. Turim planų nuvažiuoti dar ir į Torontą ir Čikagą. Beje, Londono lietuvius labai kviesčiau grįžti Kalėdų į Lietuvą, nes „Antis“ gros gruodžio 29 d. „Siemens“ arenoje Vilniuje, o 31 d. – Kaune, Žalgirio arenoje sutiksime Naujuosius metus neužsivilkę paltų. Tokio šou, kokį planuojame Lietuvoje, su gausybe zombių, su jaunaisiais atlikėjais kaip Jazzu, Merūnas, kurie dainuos „Anties“ dainas, į Londoną atvežti tikrai nepavyks. Mes planuojame visų laikų didžiausią „Anties“ šou.
Kalbėjosi Zita Čepaitė, Anglija.lt
