Gardžiuodamiesi taršome ant kaitraus laužo keptas dešreles ir net nesusimąstome, kad nuodijame organizmą. Pasirodo, toli gražu ne visus tokius skanėstus galima kepti. Gamintojai tą puikiai žino, bet vartotojų informuoti neskuba.
Atšilus orams iškylos į gamtą neįsivaizduojamos be laužo, kurio liepsnose čirška, pavyzdžiui, parūkytos dešrelės. Bet toli gražu ne visus mėsos pusgaminius galima kepti atviroje liepsnoje. Jeigu pakuotės etiketėje nurodyta, kad dešrelėse yra priedo (konservanto) E 250, jas galima tik virti ar pašildyti.
Pagal ES dūdelę
Konservantas E 250 - tai nitritas, arba salietra, saugantis mėsos pusgaminį nuo sugedimo, suteikiantis jam patrauklią spalvą. Todėl gamintojai be jo ir neapsieina. Nedidelis nitrito kiekis leidžiamas, bet gaminių, kuriuose jo yra, jokiu būdu negalima apdoroti aukštesnėje nei 110 laipsnių temperatūroje. Mat kepamas atviroje liepsnoje - grilyje ar ant laužo - nitritas virsta kancerogenu, o šis sukelia vėžį.
“Nesvarbu, kad gaminyje šio nuodo kiekis nėra didelis, - atkreipė dėmesį su nitrito poveikio organizmui tyrimų išvadomis susipažinusi Seimo narė Agnė Zuokienė. - Gąsdina tai, kad nitritas sukelia grandininę reakciją, todėl neįmanoma nuspėti, kokią didžiulę žalą visi tie junginiai organizmui gali padaryti.”
A.Zuokienės įsitikinimu, gamintojai savo produktus, į kurių sudėtį įeina ir konservantas E 250, turėtų atitinkamai paženklinti. Įspėti vartotojus. Kad pirkėjai aiškiai matytų, kokius gaminius galima kepti atviroje liepsnoje, o kokių - ne.
“Man buvo atsakyta, kad to nedaroma visoje ES, taigi ir Lietuvos gamintojai to neprivalo, - apgailestavo parlamentarė. - Mano nuomonė kitokia: nesvarbu, kokia tvarka yra kitur, bet mes turėtume laikytis savų reikalavimų. Nė vienoje šalyje nėra taip nuvertinta nacionalinė teisė kaip Lietuvoje. Štai britai inicijavo tyrimus dėl kai kurių dažiklių neigiamos įtakos organizmui ir pasiekė savo. O pas mus leidžiama viskas, kas nedraudžiama Europos Sąjungoje. Negerai, kai taip keliaklupsčiaujama iš viršaus primestoms direktyvoms.”
Nieko baisaus?
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė pareiškė, jog gamintojai įspėti pirkėjus apie tai, kokius gaminius galima kepti atviroje liepsnoje, o kokių - ne, nėra įpareigoti.
“Kiekvieną dieną žmonės dešrelių juk nekepa ant laužo, o jei retkarčiais ir pasivaišina, nuo to nieko baisaus neatsitiks”, - nematė problemos S.Ščeponavičienė.
Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia nemažai skundų dėl maisto produktų kokybės, ženklinimo, vartojimo terminų ir t. t. Tačiau jos atstovai taip pat nemato jokios tragedijos, kad gamintojai neįspėja, kokius mėsos gaminius draudžiama kepti atviroje liepsnoje. Anot jų, neįspėdami jie ženklinimo reikalavimams nenusižengia.
Skaičiai
◗ 2009 m. gauti 64 pagrįsti skundai dėl mėsos gaminių. Iš jų dėl kokybės - 33 proc., dėl ženklinimo - 20 proc., dėl tinkamumo vartoti terminų - 31 proc., dėl laikymo sąlygų - 7 proc., dėl higienos - 6 proc. Už nustatytus pažeidimus paskirta baudų suma - 6000 litų.
◗ 2010 metais jau gautas 31 skundas dėl mėsos gaminių, baudų išieškota 5300 litų.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
