„Tarsi kino dramos „Amelija iš Monmartro“ herojė, ši menininkė stebi mažąjį pasaulį ir kuria savą švelnią, moterišką siurrealizmo versiją. Jos paveiksluose – pasaulis vis tas pats, tapytoja jo nesistengia apversti aukštyn kojomis. Tiesiog akimirkai sustabdo gyvenimo veiksmą, meta netikėtą žvilgsnį ir nepaliauja tuo stebėtis“, - taip menotyrininkė Kristina Stančienė pristato D. Bilkštienės braižą.
O kaip sakė pati kūrėja, jos įkvėpimas – buitis ir jos atspindžiai „Manęs daug kas klausė, kur aš semiuosi įkvėpimo. Mane įkvepia mano šeima, mano vaikai ir buitis. Galbūt skamba banaliai, tačiau, tai yra tiesa. Sunku patikėti, jog praėjo tiek mažai laiko – o paroda jau pristatoma. Kūriau juos nuo 2013-tųjų, tai labai kruopštus, skrupulingas darbas, atliktas su meile. Tikiuosi, jog jis bus įvertintas ir pastebėtas. Paveiksluose savotiškai perteikiau tą pačią, mus supančią, buitį, namus, vaikščiotas gatves. Tai mano savitas požiūris į tai, kaip aš gyvenu“, - šypsojosi 28-nerių metų tapytoja.
Kūrybos savitumą ir gaivumą pastebėjo ir vakaro svečiu tapęs Andrius Užkalnis „Šiuos paveikslus, iš esmės, galime pavadinti moderniu pop-art‘u. Kartu jie yra labai įtaigūs. Žvelgiu į juos ir galvoju, jog, kad ir kaip norėčiau, jų savo kambaryje nekabinčiau. Tai būtų labai rizikinga – nes negalėčiau sukaupti dėmesio, niekam kitam, tik šiems paveikslams. Jie niekada netaps paprasta interjero detale, ar tiesiog spalvine dėme virš sofos. Nors yra dekoratyvūs darbai, tačiau dominuoja kambarį. Man, tai labai gaivu ir labai džiaugiuosi, kad visi autorės darbai kitokie.
Čia nėra nieko iš lietuviškos tapybos pusės. Juos galima sieti su lietuviška grafika, plakatų, ar iliustravimo tradicija, tačiau kaip tapyba – ji labai išskirtinė, labai nauja. Džiaugiuosi, kad atsiranda tokių naujų kūrėjų – aš esu jų fanas. Geras lietuviškas menas, man, tikras malonumas. Gaila, kad neturiu tiek vietos ir tiek laisvų sienų, kurias galėčiau puošti lietuvių menininkų darbais. O ši paroda tik įrodo, kad geras, šviežias startas – jau pusė darbo. Sveikinu su tokiu debiutu, jos darbai kalba patys už save“, - dėstė A. Užkalnis.
Gerų žodžių tapytojai negailėjo Renata Mikailionytė „Visų pirma labai noriu pasidžiaugti, kad į Lietuvos padangę, vis dažniau, kyla nauji talentai. Ypač tokie kruopštūs, žinantys ką daro ir susikaupę, kaip Dovilė Bilkštienė. Nieko nuostabaus, kad jos darbai parodo kokia ji yra. Čia galime išvysti mums visiem regėtą kasdienybę, buitį, kurią ji perteikė savaip. Ir tai labai žavi. Puiku, jog ji turi galimybę pasirodyti, mat daugelis jaunų talentų dažnai lieka ir nepastebėti.
Lietuvoje labai sunku – rinka labai siaura, o gerų menininkų, kaip žinia, Lietuvoje – apstu. Tad, Dovilės sėkmė ir tokia pradžia, pavydėtina. Puikūs darbai, puikus pristatymas, sveikinu!“, - sveikino Renata.
Apie parodą ir meilę lietuviškam menui pasisakė Agnė Grigaliūnienė „Manęs klausė, kaip vertinu šią parodą – aš jos kol kas nevertinu. Menui įvertinti reikia daugiau laiko, nei vienas vakaras. Tačiau, kad šie darbai sukelia geras ir malonias emocijas – tai garantuoju. Smagu matyti talentingus žmones, jų paveikslus. Dar smagiau matyti, kiek palaikymo ji sulaukė. Tik apsižvalgykite – čia gerų žodžių nepagailės nei vienas susirinkęs, mat ji tikrai to verta. Man, meilė menui, o ypač lietuviškam menui, tiesiog įaugus į kraują. Aš užaugau su lietuvišku menu ir menininkais. Tad kai buvau pakviesta į šią parodą, nedvejodama sutikau – palaikyti ir pasigrožėti lietuviškais kūriniais tikras džiaugsmas. Sveikinu autorę – šauni pradžia“, - teigė Agnė.
Entuziastingai buvo nusiteikęs ir Vytaras Radzevičius „Pasakysiu atvirai, ir tai nėra jokia paslaptis – aš myliu Lietuvą ir beveik viską, kas čia sukurta. Šios menininkės darbai, ne išimtis. Labai džiugu, jog tapytojos pradžia tokia sėkminga ir tokia sklandi. Ką gali žinoti, galbūt, dar vienu lietuviško meno kūriniu, pasipuošime savo kambario sienas. Jų, beje, pas mane tikrai netrūksta. Mano nuomone, bet koks talentas, laikui bėgant, nelieka nepastebėtas. Dovilės talentą taip pat, visi, pastebės apsilankę parodoje. Sveikinu su tuo – čia visi atras savo paveikslą favoritą ir supras, kodėl gi ši jauna menininkė verta pagyrų“, - sakė Vytaras.
