Su naujienų portalu tv3.lt kalbėjęs Andrius atskleidė, kad jo sportinė karjera artėja prie pabaigos. Nors kultūristas dar kelerius metus ketina dalyvauti varžybose, šie startai bus kitokie nei anksčiau. O kartu su profesiniais pokyčiais laukia naujovės ir asmeniniame gyvenime.
„Nebesistengsiu dalyvauti aukštesnio lygio varžybose, dabar noriu daryti tai tik savo malonumui, be įtampos ir didžiulių pastangų. Tuo pačiu tai bus nuoseklus perėjimas į ramesnį ir lėtesnį gyvenimo etapą“, – užsiminė jis.
Iš sostinės – į mažą kaimelį
Rodos, Andriaus ir Ilkos gyvenimas po kelerių metų bus išties kupinas ramybės, mat sutuoktiniai šiuo metu statosi naujus namus Ignalinos rajone esančiame Palūšės kaimelyje. Šis kraštas užima ypatingą vietą A. Pauliukevičiaus širdyje – čia vyras gimė ir užaugo.
„Ignalina – mano gimtasis miestelis. Kiek prisimenu, visada buvau labai stipriai emociškai prisirišęs tiek prie šio miesto, tiek prie vietų aplinkui. Kai baigęs vidurinę mokyklą persikėliau studijuoti į Vilnių, kiekvieną savaitgalį čia sugrįždavau aplankyti tėvus, pabūti gamtoje, pasivaikščioti po mėgstamas vietas. Net ir dirbdamas beveik visą laiką tai dariau“, – pasakojo A. Pauliukevičius.
Nuo 2001-ųjų Vilniuje gyvenantis Andrius atviras – net per daugiau nei du dešimtmečius jis nepasijuto esantis vilniečiu. Tiesa, šeima jau aštuonerius metus gyvena 20 km nuo sostinės, tačiau jų noras visada buvo gyventi ten, kur gamtos ramybė būtų pasiekiama kelių žingsnių atstumu.
„Aš myliu Vilnių kaip gražiausią ir didžiausią Lietuvos miestą, bet mano širdis yra Ignalinoje. Praėjusią vasarą su žmona pradėjome dairytis vietos, kurioje galėtų būti mūsų savaitgalių rezidencija su nedideliu namuku. Bet ieškant išsivystė idėja, kad tai galėtų tapti ir mūsų pagrindiniais namais, nes noras būti šiame krašte yra labai stiprus“, – pasakojo fitneso treneris.
Darbus užbaigti tikisi per 3 metus
Taip Andrius ir Ilka įsigijo sklypą Palūšėje, esančioje vos už kelių kilometrų nuo Ignalinos. Kurortinio tipo kaimelis šiuo metu turi vos 71 gyventoją.
„Mūsų noras visada buvo gyventi ten, kur ežeras būtų pasiekiamas pėsčiomis. Nes jei vasarą tam, kad pasimaudytum, turi sėsti į automobilį, dingsta dalis malonumo. Palūšėje to daryti nebereikės. Mūsų sklypas yra kampinis, iš dviejų pusių – nacionalinio parko miškas, o iki ežero – vos keli šimtai metrų. Apie tokį gyvenimą svajojome jau seniai“, – pripažino pašnekovas.
Šeimos įsigytame sklype jau stovi namas. Tiesa, pastatytas dar sovietmečiu. Kaip pasakojo Andrius, tokie namai turi daug trūkumų, tad šiuo metu ten vyksta renovacijos darbai.
„Praėjusiais metais sutvarkėme visą namo planą – pakeitėme stogo dangą, išgriovėme pertvaras, padidinome langus ir panašiai. O šiemet jau darysime visus inžinerinius darbus – šildymo, vėdinimo sistemas, vandentiekio kanalizaciją ir visa kita. Po to seks vidaus apdaila, baldų, šviestuvų ir buitinės technikos pirkimai. Tikiuosi, kad maždaug po trijų metų galėsime persikelti ir jau gyventi“, – savo planais dalijosi kultūristas.
Tiesa, kaip pabrėžė Andrius, savo rankomis namo jis nerenovuoja – sako, kad to daryti nespėtų ir nesugebėtų: „Aš moku treniruoti žmones, rašyti knygas, bet nemoku dirbti darbų, kurie reikalauja statybinių įgūdžių, kompetencijos. Galiu ką nors prikalti ar paobliuoti, bet nieko sudėtingesnio.“
Namus besistatantys žmonės neretai susiduria su darbų vėlavimais, kuriozinėmis ir net labai nemaloniomis šio proceso situacijomis. Tačiau A. Pauliukevičius su žmona džiaugiasi, kad kol kas nesklandumų pavyksta išvengti. Viską itin lengvina ir tai, kad judviejų namo architektas gyvena tame pačiame Palūšės kaimelyje.
„Šis architektas anksčiau su žmona ne vieną dešimtmetį dirbo Vilniuje, bet galiausiai, ieškodami ramesnio gyvenimo, jie persikėlė į Palūšę, čia tęsia ir darbus. Prieš keletą metų su jais susipažinome bendraminčių rate, o kai įsigijome namą, paprašėme padėti suplanuoti renovaciją ir darbus.
Daugelis žmonių susiduria su problema, kai objektas yra vienoje vietoje, o architektas – kažkur toli. Mūsų atveju architektas su savo šunimi kiekvieną dieną praeina pro mūsų namą du kartus – ryte ir vakare. Taigi, jis viską stebi iš arti ir tai mums labai palengvina procesą“, – pasidžiaugė pašnekovas.
Dėl šeimos gerovės – vyro pasiaukojimas
Tačiau Andrius šiuo metu ne tik gyvena šalia Vilniaus, bet sostinėje ir dirba. Tad kaip bus su darbais, persikėlus gyventi į už daugiau nei 100 km nutolusį kaimelį?
„Teks važinėti. Taip, tai bus auka, sudėtingas dalykas. Kita vertus, aš, kaip šeimos galva, esu pasiruošęs priimti šį nepatogumą, kad šeimai būtų geriau. Vaikams čia viskas bus šalia – mokykla, būreliai, baseinas, kultūros namai. Manau, kad mūsų dukrai Adrianai, kuri mėgsta sportuoti ir būti gamtoje, ten augti bus geresnė ir patogesnė aplinka, nei Vilniuje“, – įsitikinęs vyras.
Kaip atskleidė A. Pauliukevičius, namo renovacijos procese jis yra atsakingas už statybinius etapus, o žmona Ilka – už interjerą. Sutuoktiniai jau sutarė, kad namuose vyraus kaimiško stiliaus interjeras.
„Bus daug medžio, turėsime krosnį, terasą su kubilu, pirtį, sporto salę. Bus visi su sportu ir sveikatingumu susiję dalykai. Amžiną atilsį buvęs namo šeimininkas paliko metalinius šiltnamio rėmus, kur bus galima auginti pomidorus. Mes nesame dideli fanatikai, kurie nori valgyti tik savo užaugintą žuvį, bet norime būti kiek įmanoma arčiau gamtos ir užsiauginti ką nors savo, kiek tai teiks mums džiaugsmo“, – teigė jis.
Paklausus, ar namų kūrimo procese tarp vyro ir žmonos kyla nesutarimų, Andrius džiaugėsi, kad kol kas šeimoje šiuo klausimu vyrauja darna.
„Kol nėra užbaigti statybiniai etapai, iki ginčų neprieiname. Žmona vis pasidalija savo interjero idėjomis, man jos patinka, bet konkrečių sprendimų dar nepriimame. Galbūt teks pasiginčyti, kai jau teks rinktis konkrečias medžiagas ir detales“, – šyptelėjo A. Pauliukevičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
