Pokalbis su advokatų kontoros Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai teisininku Andrej Rudanov apie Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo naująją redakciją, įsigaliojusią nuo šių metų kovo 1 d., ir jos esminius pakeitimus.
INFOLEX: Kokie teisiškai reikšmingi pakeitimai numatomi naujojoje Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakcijoje? Kas visiems žinotina?
A. Rudanov: Įsigaliojusi Įstatymo nauja redakcija, lyginant su galiojusia anksčiau, pirmą kartą aiškiai ir gana išsamiai apibrėžia pacientų pareigas, ikiteisminių ginčų sprendimo sąlygas ir tvarką, civilinės atsakomybės draudimo įvykdymo priežiūrą. Šie pakeitimai, mano nuomone, yra patys svarbiausi.
Pirmiausia vertėtų pasidžiaugti, kad pacientų teisių apsaugą reglamentuojančiame įstatyme kalbama jau ne tik apie pacientų teises, bet ir jų pareigas, kurių ypatingai pritrūkdavo sprendžiant ginčus tarp pacientų ir gydymo įstaigų. Praktikoje klostėsi situacija, kad paciento pareigos, kurias jis prisiimdavo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu, priklausė nuo gydymo įstaigos gebėjimo parengti ir pateikti pacientui vidaus tvarkos dokumentus, sutikimus, įvairias formas bei tvarkas. Todėl paciento pareigos dažniausiai buvo skirtos vienam konkrečiam atvejui ir neapimdavo platesnio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Be to, praktikoje pasitaikydavo atvejų, kai paciento pareigos „pasibaigdavo“ apsilankymu gydymo įstaigoje, nors egzistuoja gydymo tąsa: vaistinių preparatų vartojimas namuose, gydytojo paskirto režimo laikymasis, kitų nurodymų vykdymas.
Pagal naująją Įstatymo redakciją, pacientui yra nustatyta pareiga rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais; vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų; pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis ir kt. dokumentais; suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas; raštu patvirtinti savo sutikimą ar atsisakymą dėl šių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo. Įtvirtinta ir pareiga pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais. Atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos priežiūros įstaigai suteikta teisė nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientui, jeigu jis pažeidžia savo pareigas, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba šiais veiksmais trukdo kitiems pacientams gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Išimtį sudaro atvejai, kai atsiranda grėsmė paciento gyvybei. Tokiu atveju, net ir esant pažeidimams, sveikatos priežiūros įstaiga privalo teikti paslaugas.
Antra, naujoje Įstatymo redakcijoje yra nustatytas trijų pakopų ginčų sprendimo mechanizmas, prasidedantis gydymo įstaigoje ir pasibaigiantis teisme. Tarpinė pakopa – privalomas ikiteisminių ginčų nagrinėjimas Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo.
Jeigu pacientas mano, kad yra pažeistos jo teisės, jis turi pateikti skundą galimai paciento teises pažeidusiai sveikatos priežiūros įstaigai. Įtvirtinta, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Anksčiau įstatymas numatė, kad tai turėjo būti padaryta per 5 dienas. Atkreipčiau dėmesį į vieną įstatymo formuluotę: „Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos“. Ją aiškinant lingvistiškai, galima daryti prielaidą, kad pacientas turės teisę kreiptis į nurodytą Komisiją bei Valstybinę medicininio audito inspekciją tik tuo atveju, jeigu iš pradžių kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą.
Lyginant naująją tvarką su anksčiau galiojusia, be abejonės, ji aiškesnė ir nuoseklesnė. Iki tol buvo susiklosčiusi nevieninga praktika ir pasitaikydavo atvejų, kai teisminio proceso metu kildavo ginčų dėl to, kad pacientas kreipėsi iškart į teismą. Taigi, nuo šiol Įstatymu aiškiai reikalaujama, kad pacientas pirmiausiai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą, vėliau, jei reikia, į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ir tik tada - į teismą.
INFOLEX: Plačiau papasakokite apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
A. Rudanov: Tai ikiteisminė grandis, kurioje bus nagrinėjami paciento skundai dėl jiems netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į pacientui padaryto žalos atlyginimą, bus privalomi. Tuo atveju, jeigu pacientas, kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, arba sveikatos priežiūros įstaiga nesutiks su Komisijos sprendimu, jie turės teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimo nagrinėjimo iš esmės.
INFOLEX: Kokie sveikatos priežiūros įstaigų privalomojo ir (ar) savanoriškojo civilinio atsakomybės draudimo turtinei ir neturtinei žalai atlyginti niuansai?
A. Rudanov: Šiuo metu anksti spręsti, kokią įtaką turės naujoji Įstatymo redakcija privalomojo sveikatos draudimo santykiams bei žalos atlyginimui. Tai galima bus įvertinti po kurio laiko, kai ims formuotis teismų praktika, ypač vertinant pacientų pareigų instituto įtvirtinimą. Tikėtina, kad draudimo paslaugų rinka neturėtų patirti didelių pokyčių, tačiau, kaip sakiau, tai paaiškės vėliau.
INFOLEX: Kaip bendrai vertintumėte šį Įstatymą pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu?
A. Rudanov: Manau, kad šis Įstatymas, lyginant su ankstesniu, įtvirtino pusiausvyrą tarp pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų. Kaip jau minėjau, kalbama ne tik apie paciento teises ir sveikatos priežiūros įstaigų pareigas, bet ir apie paciento pareigas, kurios turi didelę reikšmę gydymo procese. Aiškesnis ir nuoseklesnis tapo ginčų valdymo mechanizmas. Įstatymas labai aiškiai nustato sąlygas, kas, kur, kada ir kokia tvarka privalo kreiptis, ką pateikti ir kaip grįsti savo reikalavimus. Be to, sveikintinas dalykas yra realių, o ne deklaratyvių skundo nagrinėjimo terminų nustatymas, kadangi pagal ankstesnę redakciją sveikatos priežiūros įstaigos per 5 dienas dažniausiai pateikdavo formalų tarpinį atsakymą, kad paciento skundą gavo ir tęsia jo nagrinėjimą.
INFOLEX: Dėkojame Jums už pokalbį.
