Liepos 22–24d. Varėnos „Dainų slėnio“ saloje vyksiančiame „Tamsta muzika“ festivalyje laukiamas atlikėjas iš JAV – Aloe Blacc, visame pasaulyje išgarsėjęs daina „I need a dollar“. Interviu su Ingrida Bačelyte metu jis pasakoja, kad pats nekantriai laukia susitikimo su Lietuva ir tikisi iš jos parsivežti šalikėlį ar kaklaryšį savo kolekcijai.
Jus vadina reperiu, soul muzikos atlikėju, muzikantu, kūrėju. Kaip jūs pats save apibūdintumėte?
Šis apibūdinimas puikiai man tinka. Kuriu įvairią muziką, dainas, aranžuoju jas, prodiusuoju. Pirmajame mano solo albume skamba įvairios melodijos, nuo šokių muzikos ir salsos iki folkloro ir hip hopo – mėgstu maišyti skirtingus stilius.
Jūsų daina „I need a dollar“– itin populiari Europoje. Penkiose šalyse ji buvo geriausių dainų penketuke, kitose laikėsi keturiasdešimtuke. Kaip jūs jautėtės?
Aš daug metų kūriau muziką, tad būti įvertintam yra nuostabu. Tikiuosi, kad dabar, būdamas žinomas, galėsiu padėti kitiems atlikėjams patekti į muzikos pasaulį.
Kaip gimė daina „I need a dollar“?
Dainos idėja kilo besiklausant folkloro muzikos, kuri mane labai įtakojo tiek savo melodijomis, tiek žodžiais. Mano daina apie tai, kaip aš netenku darbo ir apie kitus realius dalykus, nutikusius mane supantiems žmonėms.
Nuėjote ilgą kelią, kad taptumėte tuo, kuo esate dabar. Dainuoti pradėjote nuo jaunų dienų (dar ir dabar, žinoma, esate labai jaunas). Kaip manote, kas dar jūsų laukia?
Aš ir toliau įrašinėsiu muziką, taip pat kursiu dainas kitiems artistams. Norėčiau išbandyti aktorystę, vaidinti filmuose. Mėgstu pasakoti istorijas, tad manau, kad vaidyba yra labai įdomus būdas jas perteikti. Tai būtų man didelis iššūkis.
Kokią muziką grosite „Tamsta“ festivalyje?
Jame skambės mano dainos iš albumo „Good Things“ („Geri dalykai“), daugiausia soul muzika, bus šiek tiek ir funk'o. Bus daug energijos, šokio, soul'o atmosferos. Man patinka galvoti apie savo pasirodymą kaip apie vakarėlį, kuriame turi dalyvauti kiekvienas.
Jūsų grafikas labai užimtas, rengiate turus, koncertuojate Anglijoje, Amerikoje, Kanadoje, Šveicarijoje, Olandijoje...Į Lietuvą atvykstate pirmą kartą. Ko tikitės?
Viliuosi, kad turėsiu progą pamatyti kažką daugiau nei sceną ir jos užkulisius. Kartais dėl laiko stokos negaliu aplankyti miestų, kuriuose koncertuoju, tačiau, kai atvyksiu į Lietuvą, tikiuosi išvysti daug besišypsančių veidų, nes muzika daro žmones laimingus.
Šis festivalis vyks mažoje saloje vidury ežero, apsupto miškų. Ar jums kada nors yra tekę koncertuoti tokioje romantiškoje vietoje?
Ne, niekada, ir aš nekantriai laukiu šios patirties.
Kaip jūs tai įsivaizduojate?
Dauguma mano pasirodymų vyksta didmiesčiuose, pilnuose didelių pastatų, tad manau, kad dainuoti apsuptam gamtos grožio bus labai išskirtinas įvykis ir malonus pokytis mano gyvenime.
Dauguma festivalio lankytojų miegos palapinėse. Ar jūs ten miegotumėte?
Nesu tikras, ar po koncerto liksiu ilgam, tačiau tai būtų man pramoga. Jau šimtą metų nemiegojau palapinėje...
Iš kiekvienos šalies, kur koncertuojate, parsivežate kokį nors šalikėlį, kaklaskarę ar kaklaryšį, nes juos kolekcionuojate. Ką norėtumėte gauti iš mūsų, lietuvių?
Norėčiau gauti tokį šalikėlį ar kaklaryšį, kuris reprezentuotų Lietuvos žmones. Jei jūs turite kažkokį įvaizdinį piešinį, kuris yra tradicinis ir parodo jūsų šalies žmonių sielą ir stiprybę – norėčiau rasti tokį.
