- Kiekvienas atlikėjas, kuris jau yra daug sukūręs, stengiasi įrašyti savo “bestą”. Juolab kad į rinkinį sudėtos dainos iš albumų, kurių jau seniai nebėra prekyboje.
- Kaip atsirinkote geriausias dainas?
- Labai padėjo klausytojai. Su leidėjais žiūrėjome, kurios dainos buvo grojamiausios radijo stotyse, kurias žmonės labiausiai mėgsta per koncertus. Daug galvoti nereikėjo, sprendimai priimti greitai.
- Ar klausytojų ir jūsų skonis sutapo?
- Taip. Visiškai. Dainos, patekusios į rinkinį, yra manyje.
- Ar išskirtumėte kurį vieną kūrinį?
- Iš tikrųjų man labai svarbus “Laiškas ant sniego”. Tai viena pirmųjų mano dainų iširus “Naktinėms personoms”. Ji labai prisidėjo prie tolesnės mano karjeros.
- Kodėl ant albumo viršelio - laikrodis?
- Man labai patiko toks viršelis, jis susijęs su amžinais dalykais, tokiais kaip kūryba. Tai yra labai svarbu.
- Ar manote, kad jūsų dainos turi išliekamąją vertę?
- Taip. Kalbos nėra.
- Kaip pats sutariate su bėgančiu laiku?
- Nepastebiu jo. Ir laikrodį retai nešioju. O būna, kad laikas man neegzistuoja.
- Kokie tai momentai?
- Kai esu pasinėręs į kūrybos, gyvenimo procesus. Laikas man neegzistuoja, kai esu užsiėmęs.
- Ką pačiam asmeniškai reiškia laikyti rankose savo geriausių dainų rinkinį?
- Man tai lyg užversti seną kūrybos puslapį ir atversti naują, švarų. Tai seno kūrybinio etapo pabaiga ir naujo pradžia.
- Ar galima rinkinį vadinti komerciškai gerai apgalvotu, nes pastangų jį išleisti reikėjo nedaug, o pardavimas garantuotas?
- Aš apie tai negalvoju. Taip nestrateguoju. Kūryba nėra strategija. O kita vertus, tai mes visi kuriame komercinę, populiarią muziką, kuri yra parduodama.
- Ar dovanojate albumus?
- Taip. Savo naująjį albumą jau padovanojau tėveliams, draugams. Manau, kad gera muzika visada yra gera dovana.
- Ar yra pagrindo pasklidusioms kalboms, neva su drauge Aida Žiliūte laukiate gandrų?
- Nėra.
- O ar norite turėti vaikų?
- Žinoma. Būtinai! Tik dabar dar neplanuojame.
Kalbino Elena NIKONOVAITĖ
A. Chošnau, Vyginto Skaraičio nuotr.
