ner baisiau sako verkia suny apsikabinus taip ir man buvo verkiau ir vistiek numire erke ikando

net neisivaizduojat ka reiskia netekti savo augintinio suniuko :) as asmeniskai turejau suniuka 8 metus, visad galvojau jei nutiks kas nutiks, tai juk tik suo :) nutiko viena diena ir vos nepasielgiau kaip sis zmogus. galeciau padet vos ne lygybes zenkla tarp giminaicio netekties ir savo augintinio kuri myli ir rupinies mirties :)

Deke, šita taisysklė netaiko būtent pitbuliams. net patys šunų specialistai pripažįsta, kas ir kaip šitas šis būtų išauklėtas ir prižiūrėtas, jam gali užeiti nevaldomo pykčio priepuoliai prieš aplinkinius arba prieš savo šeimos narius.

Joks dresuotas ir psichiškai sveikas šuo nėra pavojingas ir nepultų be šeimininko komandos

Žinau tą skausmą kai netenki mylimo draugo ir augintinio, tačiau žudytis dėl prarasto šunelio... manau, kad žmogus apimtas emocijų tiesiog peržengė tą ribą kai grįžti nebegali

palauk, kai teks laidoti mylimą žiurkėną.

Dėl pitbulio sutinku, geriau tokių šunų nelaikyti, jie pavojingi visiems.

Neteisk jei nesupranti.

Gal Breivikas?

Gal būt. Bet mylimo šums mirtis, tas pats, kas mylimo žmogaus mirtis.