Koks šio skanėsto receptas? Charizmatiška asmenybė, puiki išvaizda, pasitikėjimas savimi, na, ir dar kažkoks prieskonis, kurio pavadinimo man kol kas nepavyko išmąstyti. Ne prie kavos puodelio, kaip įprasta, bet prie naminio dešrainio draugų ir pažįstamų kompanijoje teko sutikti šį skambiai keliais sakiniais aprašytą žmogų, aktorę, kuri garsi savo pasirodymais filmavimo aikštelėse, teatre ir jo užkulisiuose.
„Aš visada taip valgau, o kas čia tokio? Pavyzdžiui, kuo labiau apterliotos kelnės, tuo gražiau“, – kramsnodama ir drąsiai trupindama sau ant palaidinės, dešrainių kepėjų komandą juokino Vaida.
Bet ne apie tai šiandien. Mes moteriškai – apie spindesį.
– Ar tavo išvaizda visiškai natūrali?
– Stengiuosi prie to sugrįžti. Auginu plaukus, makiažo nenaudoju kasdien. Tik filmavimuose, renginiuose, šventėse. Šiaip ir nagus nelabai mėgstu lakuoti, bet kartais jie būna tiek nudaužyti nuo mano kūrybinių darbų namuose, kad tai yra būtina.
– Veido bruožai – pavydėtini, tačiau šmaikštavai dėl krūtinės. Ar kada nors ryžtumeis plastinei operacijai?
– Taip, po gimdymo tikrai ryžčiausi. Nes dažniausiai tokioms smulkioms kaip aš tai yra būtina vien dėl estetikos. Ir, žinoma, čia tik mano nuomone tas pabrėžtinai „būtina“.
– Ar turi kompleksų?
– Kompleksai – kaip mėnulis. Tai atsiranda koks, tai išeina pasivaikščioti, paskui ateina koks nors kitas. Bet jie tokie visai nereikšmingi, moteriški, vaikiški. Manau, daug moterų tai patiria, todėl vis pastebi kokius kardinalius draugės ar pažįstamos pokyčius. Galbūt kai pradedi pats sau atsibosti, tada ir imi ieškoti, kas ne taip. Aš linkusi improvizuoti. Kompleksų turėjimas man irgi kaip žaidimas, vieną dieną, rodos, – ai, man trukdo randas ant kojos, kitą dieną – visai kietas tas mano randas, niekas tokio neturi.
– Kompanijoje, kur pažįstamas vos vienas žmogus, atrodai atsipalaidavusi, plepi, atvira. Kaip manai, kodėl? Kaip save padrąsini?
– Pasitikiu savimi, savo mąstymu, bendravimu, moku protingai save kontroliuoti priklausomai nuo situacijos, kurioje atsiduriu. Mėgstu pažinti įdomius žmones, todėl, bendraudama laisva forma, parodau, kad erdvė, kurioje būname, nevaržo mūsų būti tokiems, kokie esame, ir neverta dėliotis kaukių.
– Ką patartum nedrąsiems žmonėms?
– Žiūrint, ko jie drovisi. Tai yra pirmas klausimas, kurį būtina sau užduoti, kad galėtum pradėti tai keisti. Pavyzdžiui, jeigu droviesi kalbėti, garsiai ką nors pasakyti, tai patarčiau savęs paties paklausti, kodėl. Ar dėl to, kad neturi ką pasakyti, ar nesupranti, apie ką diskusija, ar bijai kurio nors asmens nuomonės, ar galbūt baiminiesi savo paties nuomonės. Begalės klausimų. Reikia atsakyti sau į tuos klausimus ir ieškoti sprendimų, ką galima pakeisti.
– Viename interviu minėjai, jog kadaise buvai rožinė pupytė. Dabar tikrai pasikeitei, tačiau grožio tau netrūksta. Kodėl nusprendei pakeisti įvaizdį? Tai mados reikalas ar erzindavo apkalbos?
– Aš buvau tiesiog rožinė. Tikrai ne pupytė. Kalbant slengu, buvau mola. Ir man tai patinka. Aš tada gerai jaučiausi – buvau tokia, kokia buvau. Žiūrėjau į pasaulį visai kitaip. Ir visiškai to nesigailiu, smagu bus prisiminti. Įvaizdžio specialiai nekeičiau – keičiausi kaip asmenybė, kartu keitėsi visas pasaulis aplink mane, išvaizda, pomėgiai, draugai, norai, siekiamybės, pasaulio suvokimas. Ir dabar vis dar keičiuosi. Juk tai nuolatinis procesas. Ir norisi vis daugiau visko – sužinoti, išmokti, pamatyti, sukurti.
– Ką manai apie merginas, kurios vis dar stengiasi išlaikyti blizgučių ir kailių perpildytą spintos asortimentą? Gražu? Skoninga?
– O kodėl ir ne tie blizgučiai, kailiai ir t. t.? Jeigu skoningai suderinta, viskas gali būti skanu ir gražu. Mados nuolat keičiasi ir joms besikeičiant tuos pačius blizgučius, kailius gali pritaikyti nuolat vis naujai. Ir dar – jeigu jos taip gerai jaučiasi, kodėl gi ne?
Prisimenu, kažkada apsivilkau vasarinę suknelę ir kaubojiškus batus. Vienas kolega sukritikavo, o kitas pagyrė. Bet aš dėl to blogiau nepasijutau. Taip apsirengusi aš gal ir neatitikau tos dienos žurnalų viršelių madų, tačiau man buvo gražu, skoninga ir aš labai gerai jaučiausi.
– Ar norėtum atsidurti Holivude?
– Manau, kiekvienas aktorius (ir ne tik) norėtų ten atsidurti. Priklausomai nuo aplinkybių – tikrai neatsisakyčiau.
– Kaip manai, su kuria Holivudo aktore galėtum konkuruoti?
– Nekonkuruočiau. Aš esu viena tokia. Ir nepagalvokite, kad ir kaip tai gali nuskambėti, – neriečiu nosies. Tiesiog kiekvienas žmogus yra unikalus. Gaila, kad yra žmonių, kurie pradeda ką nors kopijuoti ir sunaikina savo asmenybę. Žinoma, nieko baisaus, jei kopijuoja tik tam tikras detales. Pavyzdžiui, plaukų šukuoseną, aprangos stilių ir pan. Tačiau kai į tai pasineria visa siela, rezultatų galima laukti prastų.
– Tavo tabu?
– Kažkaip greitai nesugalvoju. Negreitai irgi. Tikrai negaliu atsakyti.
– Ar tau rūpi, ką apie tave galvoja kiti?
– Kiti? Svetimi – nerūpi. Man svarbūs mano artimiausi žmonės. Jų yra labai nedaug, todėl ir visa didžiausia meilė, dėmesys, nuoširdumas, atvirumas jiems pasiskirsto dideliais kiekiais. Laikau labai storas sienas tarp artimų ir tų kitų. . Aš ilgai stebiu, kol prisileidžiu arti. Tarkim mano geriausių draugų ratas susidaro beveik iš grupiokų. Per 6 metus man tie žmonės tapo labai artimi – juos vadinu šeimos dalimi. Tarpinio varianto nėra. Sakydama, kad kitų nuomonė nerūpi, irgi, žinoma, neturiu galvoje, kad spjaunu ant visko. Tiesiog, jei mane kas nors dėl kokių priežasčių kritikuoja, aš visiškai to nesureikšminu, bet ir tikrai nepykstu, ir juolab neatstumiu. Tiesiog nesureikšminu.
– Kaip pati save galėtum apibūdinti?
– Esu trokštanti augti, tobulėti, pažinti, pamatyti, sukurti, džiaugtis, mylėti, tikėti ir niekada nestovėti viename taške. Jei pradedu jausti, kad stoja viskas, staigiai ieškau to priežasties ir griebiuosi kitų manevrų. Man nėra atsakymo „ne“. Populiarus posakis „Aš norėčiau, bet negaliu dėl...“ – ne man. Aš žinau, kad galiu gauti tai, ko noriu.
– Ar turi antrą pusę? Koks tavo vyro idealas?
– Mano širdis užimta. O į antrą klausimą, turbūt, daugelis moterų atsakytų savanaudiškai: „Reikia, kad jis butu geras, ištikimas, pasišventęs, rūpestingas, dosnus ir t.t.” Man labai svarbu, kad jis būtų įdomus ir protingas žmogus, kuris norėtų augti, skleistis, tobulėti. Kad aš galėčiau juo žavėtis, didžiuotis ir mylėti. Kad man kiltų noras jam dar padėti visame tame ir tuo pačiu pačiai stengtis stiebtis aukštyn, kad neatsilikčiau. Ir, beabejo, kad rastume ir bendrus laisvalaikio pomėgius, kad atsitraukti nuo savųjų siekiamybių.
