Neturi tapti norma
Trečią sezoną seriale „Naisių vasara“ besifilmuojančią Agnę televizijos žiūrovai matė ir kaip laidos vedėją - moteris yra vedusi šou „Šeimų dainos“, „Chorų karai“. Ne kartą po įvairioms žiniasklaidos priemonėms duotų interviu pasipildavo ne itin malonių komentarų.
„Neseniai moteris išsituokė su vyru. Apie tai žurnalistai parengė straipsnį ir, žinoma, pasipylė skaitytojų komentarai, kurie ne juokais suglumino jauną moterį ir mamą. „Neturi būti norma, kad virtualioje erdvėje tave žemintų ir purvais drabstytų. Komentatoriai turi jausti ribas. Jie negali jaustis nebaudžiami“, - nusprendė aktorė ir dėl dviejų komentarų internete kreipėsi į policiją.
Anot Agnės, policijos pareigūnai labai geranoriškai ją išklausė, padėjo parašyti pareiškimą. Pažadėjo informuoti, kai tik pavyks nustatyti šmeižikų IP adresus ir pavardes. „Nežinau, ar prašysiu kompensacijos žalai atlyginti. Mano tikslas - įrodyti, kad gyvename ne laukinių krašte ir žmogų reikia gerbti. Būtų baisiausia, jei teisme tektų pažįstamiems žmonėms į akis pažiūrėti. Bet tai būtų pamoka tiek jiems, tiek kitiems komentatoriams“, - sako aktorė.
Šmeižikai baudžiami net laisvės atėmimo bausme
Internete anonimiškumo nėra, tad policija anksčiau ar vėliau „atranda galus“ ir šmeižiančių komentarų autoriai patraukiami administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamajame kodekse yra straipsniai, kuriuose numatoma ne tik piniginė bauda, bet ir laisvės atėmimas, priklausomai nuo to, kokį nusikaltimą žmogus padarė.
Policijos departamento Komunikacijų skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis informavo, kad per septynis šių metų mėnesius šalyje užregistruoti 104 tokie atvejai.
R. Matonio teigimu, LR Baudžiamajame kodekse už šmeižimą yra numatyta atsakomybė. Tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Tas, kuris šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę, arba spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už 154 straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas.
Prie sunkesnių nusikaltimų priskiriamas rasinės, religinės ar tautinės nesantaikos kurstymas. Internetas vis dažniau naudojamas kaip šmeižto, sąskaitų suvedinėjimo, keršto įrankis. Žmogui, kurio garbė ir orumas įžeistas arba kuris mano esąs apšmeižtas, turi kreiptis į teritorinę policijos įstaigą. Pareigūnai nustato šmeižikiškų pareiškimų autorių, o nukentėjusysis pats priima sprendimą - arba gražiuoju susitaria su šmeižiku, arba kreipiasi į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato, kad tas, kuris viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Kitą sumenkinęs tarsi padidėji pats“
Nusikalstamas veikas viešojoje erdvėje padaro ne tik užgaulius komentarus rašantys paaugliai, bet ir išsilavinę suaugusieji. Kažkodėl žmonės, sėdėdami prie kompiuterio ir rašinėdami, įsivaizduoja, kad yra nematomi ir negirdimi. Psichologai teigia, kad komentarus dažniausiai rašo žmonės, turintys nevisavertiškumo kompleksą. Išsakydami užgaulią nuomonę, tokie komentatoriai tarsi kompensuoja savo patirtas skriaudas, jaučiasi pranašesni už žmogų, kurį drabsto purvais.
Psichologas Arūnas Norkus sako, kad esmė ta, jog interneto erdvė yra anonimiška - niekas negali tavęs pamatyti, atpažinti. Šis anonimiškumas tarsi sukuria minios dvasią. Būdamas minioje, žmogus pajaučia nebaudžiamumą.
„Jis pradeda elgtis taip, kaip niekada nepasielgtų būdamas vienas. Maža to, nebaudžiamumo jausmas ir sumažėjusi asmeninė atsakomybė yra užkrečiami ir lengvai persiduoda nuo vieno kitam. Taip tarsi pasidalijama atsakomybe ir visi jaučiasi gana saugūs, ką bedarytų. Akivaizdus pavyzdys – neseni įvykiai Didžiojoje Britanijoje, kai netgi aukštiems visuomenės sluoksniams priskiriamose šeimose gyvenantys jaunuoliai pasidavė visuotiniam brutalumui“, - sako psichologas.
A. Norkaus teigimu, labai panašiai ir internete - jei kas nors parašė neigiamą komentarą, o šis emociškai „užkabino“, visada atsiras ir daugiau panašių ar netgi blogesnių komentarų.
Kitas klausimas – kas skatina anonimiškai kitą koneveikti, drabstyti purvais, žeminti? Anot psichologo, atsakymas labai paprastas – tokiu būdu hiperkompensuojamas menkavertiškumo jausmas. Pasąmonėje, o dažnai ir sąmoningai suvokiamas skirtumas tarp savo ir aukšto socialinio statuso asmens pasiekimų. Kuo „žvaigždė“ daugiau pasiekusi, kuo dažniau jos veidas ir vardas šmėžuoja televizoriaus ekranuose, tuo didesnis skirtumas suvokiamas, o pats suvokimas tampa skausmingesnis. Pasąmonėje kyla kaltės jausmas, kad kažko nesugebėjai, kažko nepadarei, kad esi tik šioks ar anoks, o ne „žvaigždė“.
„Šis skausmingas kaltės išgyvenimas uždengiamas pykčiu ir agresija, nukreipta į kitus – daugiau uždirbančius, pasiekusius, tiesiog laimingesnius. Minios jausmo, kurį sukuria internetinis anonimiškumas, veikiama ta agresija ir plūsteli keiksmais, įžeidinėjimais, menkinimu. Viena vertus, taip pasiekiamas savotiškas katarsis - išleidžiami susikaupę neigiami jausmai. Kita vertus, tokiu elgesiu sumažinama pasąmoninė kaltė - kitą sumenkinęs, tarsi padidėji pats. Tampi labiau patenkintas savimi, geresnis ir patrauklesnis savo paties akyse“, - sako A. Norkus.
Agnė Grudytė kol kas nežino, ar norės, kad ją internete šmeižiantys žmonės atlygintų moralinę žalą. „Neturi būti norma, kad virtualioje erdvėje tave žemintų ir purvais drabstytų. Komentatoriai turi jausti ribas“, - sako aktorė.