• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Magnetiniai mini-barai pirštinių skyrelyje, liaudyje vadinamame „bardačioku“, vinilinių plokštelių grotuvai ir drobinis maišas šunims vežti automobilio ošorėje – kad šuo galėtų įkvėpti gaivaus oro... Ir visa ši išmonė tik dėl brangiųjų pirkėjų. 

Magnetiniai mini-barai pirštinių skyrelyje, liaudyje vadinamame „bardačioku“, vinilinių plokštelių grotuvai ir drobinis maišas šunims vežti automobilio ošorėje – kad šuo galėtų įkvėpti gaivaus oro... Ir visa ši išmonė tik dėl brangiųjų pirkėjų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo 1930-ųjų automobilių gamintojai eksperimentavo siekdami savo parduodamam automobiliui suteikti neabejotiną ir unikalų pranašumą. Tačiau kai kurie jų buvo tokie “unikalūs” ar netgi pavojingi, kad niekada taip ir nebuvo pritaikyti, rašo Dailymail”.

REKLAMA

Šią keistų kūrinių automobiliams kolekciją sukaupė automobilių fanai, bendraujantys internetiniame puslapyje Jalopnik.

Mini-baras “posūkiams”

Magnetiniai mini-barai pirmą kartą pasirodė “Cadilac Eldorado Brougham” automobiliuose. To laikmečiu visi limuzinai turėjo įmontuotus barus, tačiau automobilyje jie pirmiausia buvo įrengti šios markės transporto priemonėje. Mini-barai buvo įmontuoti pirštinių skyrelio durelėse, prie jų buvo priderintos metalinės stiklinaitės, kurios taip pritvirtintos turėjo nagriūvinėti darant posūkius.

REKLAMA
REKLAMA

Vinilinių plokštelių grotuvai

Dauguma “Chrysler” automobilių, pagamintų 1956-1959 metais turėjo muzikos grotuvus. Kadangi grotuvo adata buvo stipriau nei įprastai spaudžiama prie plokštelės tam, kad garsas neperšokinėtų, vinilinės plokštelės nusidėvėdavo labai greitai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak automobilių fanatiko Michael Ballaban, tokiuose grotuvuose dažniausiai būdavo naudojamaos specialios,didesniam pažeidžiamumui pritaikytos plokštelės, kurių pasirinkimas nebuvo labai gausus. Deja, bet net ir taip patobulinus grotuvą, posūkių metu garsas vis vien peršokdavo.

REKLAMA

Maišas šunims

Pirmą kartą specialus maišas šunims vežti pasirodė 1935-ųjų “Popular Mechanics” numeryje. Jis buvo sukurtas tam, kad automobilis liktų švarus, o šuo galėtų mėgautis šviežiu oru. Tuo metu straipsnyje buvo rašoma:

“Jei norite vežtis savo šunį į kelionę, tačiau nenorite, akd jis pritryptų automobilyje, galite pasinaudoti specialiai tam sukurtu drobiniu maišu. Jo apačia tvirtinasi prie automobilio dugno, o viršus tvirtai prisitaiso prie lango apačios, naudojan specialią gumą, kuri neleidžia subraižyti automobilio.” Šis išradimas niekada taip ir nebuvo pritaikytas jokiam automobilių modeliui. Ypatingi saugos diržai

REKLAMA

1970-1980 metais automobilių gamintojai siekė kuo daugiau žmonių priversti naudotis saugos diržais automatizuodami juos. Jie buvo dviejų rūšių. Vienas buvo rankinis, per juosmenį užsegamas diržas ir automatizuotas, įstrižai vairuotojo pečių einantis diržas, įtaisytas į specialų takelį. Kitas – automatiškai užsisegantis diržas, vos įsėdus į automobilį i palindus po diržu. Taip vairuotojas atsidurdavo tarsi spąstuose, o tai kėlė pavojų avarijos atveju.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Triratis

Triratis automobilis „Reliant Robin“ buvo pagamintas kompanijos „Reliant Motor Company“. Taip kompanija bandė sumažinti automobilio pagaminimo ir priežiūros kaštus, be to, šiam automobiliui vairuoti užteko žemesnės kategorijos vairuotojo teisių.

2007 m. Televizijos laidos „Top Gear“ vedėjai pademonstravo, kaip lengvai galima apversti šį triratį bet kuriame posūkyje. Tačiau nepaisant to, kokie pavojingi buvo ar kaip juokingai atrodė, šie automobiliai buvo pardavinėjami nuo 1973 iki 2002 m.

REKLAMA

Vairas „kulka“

1954 m. „Cadillac Eldorado“ automobilyje buvo įtaisytas vairas, pavadintas „kulka“, kitaip dar žinomas kaip „besisukantis mirties ratas“ dėl vairo pagrindo panašumo į didelę kulką, kuri avarijos atveju galėjo stipriai sužaloti vairuotoją.

REKLAMA

Manoma, kad būtent dėl tokio vairo žuvo dainininkas Sammy Davis jaunesnysis, kai pateko į avariją 1954-aisiais.

„Saulėlydžio sargai“

1950 m. automobiliuose imta montuoti automatinius priekinius žibintus, pavadintus „saulėlydžio sargais“. Jos buvo sukurtos taip, kad pačios užfiksuotų esamą šviesos lygį ir reikalui esant įsijungtų arba išsijungtų. Taip pat buvo galima nustatyti laikmatį tam tikram laikui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Saulėlydžio sargai“ pirmą kartą prekyboje pasirodė „Cadillac 62“, 1959-aisiais. Vėliau buvo įrengtos ir „Buik“, Oldsmobile“, „Pontiac“ ir „Chevrolet“ automobiliuose.

„Cadillac“ vėliau pasiūlė automatinę užtemdymo sistemą „Guidmatic Headlamp Contol“. Problema buvo ta, kad žibintai automatiškai neišsijungdavo, jei juos rankiniu būdu įjungdavo pats vairuotojas. Taip pat ji neįsijungdavo esant blogam matomumui – prasidėjus smarkiam lietui ar stojus rūkui. Tai reiškė, kad vairuotojas galėjo kuriam laikui būti apakintas ryškių šviesų, o kartais nieko nematyti.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų