Save graužiančiam vaikinui pavydėti nėra ko. Vos tik nuodingos mintys užtemdo jo protą, jis iš žmogaus virsta į urvą skuodžiančia pele...
Tai jam trukdo ne tik tarnyboje, bet ir asmeniniuose santykiuose. Tai trukdo jam parodyti pačias gražiausias savybes. Pabandykime užkirsti kelią šiai transformacijai. Tai itin aktualu dabar, kai ne vienas vyrukas neatsigauna nuo smūgio į paširdžius praradus darbą. Savivertės kėlimo principai tie patys visose srityse.
Situacija
Baras, penktadienio vakaras. Porelė atrodo susičiulbėjusi. Jis ryte suspėjo užbėgti į sporto salę, darbe - priversti bėgioti visus likusius, - nuotaika gera, humoras liejasi per kraštus. Iš gražuolės žvilgsnių akivaizdu, jog tai daro jai įspūdį.
Gražuolei pasišalinus pasipudruoti nosytės, barmenas pavydžiai tarsteli: “Na, tau ir pasisekė! Dar prieš mėnesį ši panelė čia užsukdavo su pasaulio čempionu!” Grįžusi mergina jau, deja, neberanda žavaus, sąmojingo vyriškio, su kuriuo bendravo vos prieš penkias minutes. Vietoj džentelmeno - savimi nepasitikintis, mikčiojantis nevykėlis. Ir netrukus ji nė nebando slėpti, jog ieško dingsties “nusiplauti”.
Taigi tęsinio nebus: neigiamų minčių spiečius per kelias minutes sugraužė vaikino smegenis.
Priešas tūno viduje
Visi mintyse pasikalbame su savimi - taip jau surėdyta mūsų sąmonė. Ir gerai, kai tavasis Aš, tarsi rėmimo grupė, skatina tave pritarimo šūksniais, bet kartkartėmis tas vidinis balsas nuo tavęs nusigręžia, ir tuomet imi galvoti: “Pasaulio čempionas! Velniai rautų, o aš kas?! Ir ką ji pagalvos, pamačiusi seną mano geldą? O į butą suvis geriau nesivesti. Nors tai ir šiaip nerealu”. Deja, vidinio balso taip staiga neišjungsi, o demoralizuojančios mintys gali užmušti pasitikėjimą savimi pačią netinkamiausią akimirką.
Apmaudžiausia, kad tokiai savigraužai kartais tereikia menkutės dingsties. Viršininkas probėgšmais žvilgtelėjo į tave, o smegenyse jau pulsuoja: “Aš prarasiu šį darbą”. Išgirdęs kikenant merginą, kuriai paskyrei pasimatymą, bemat prisimeni ilgakoję brunetę, kuri įžūliai nusikvatojo tau į akis, kai į jos organizuotą pompastišką vakarėlį atsinešei salotų. Ausyse skamba įžeidžiantis “Idiotas!”, tu vėl ir vėl prisimeni akimirką, kurios niekada nenorėtum prisiminti.
Bet tai tik pradžia. Elektrocheminis aktyvumas priekinėje galvos smegenų žievės dalyje, kur gimsta mintys, įjungia limbinę sistemą - už emocijas atsakingų smegenų sričių visumą. Mintys, jog viskas klostosi ne taip, sužadina smegenėlių migdolą, o šis tarsi mygtukas įjungia panikos refleksą. Iš ten signalas keliauja į hipotalamą, siejantį sąmonę su kūnu: tu pradedi prakaituoti, padažnėja pulsas. Va dabar tu iš tikrųjų nerviniesi.
Baimės materializuojasi
Kur nukreipti neigiamų minčių srautą, geriausiai žino sportininkai. “Vos tik pradedi abejoti savo jėgomis - pralaimi, - sako daktarė Šein Merfi (Seine Murphy), buvusi JAV olimpinio komiteto psichologė. - Nepasitikėjimas savimi provokuoja raumenų įtampą, tai sutrikdo koordinaciją, neleidžia teisingai apskaičiuoti laiko. Be to, genda nuotaika, sunku susikoncentruoti, nes smegenis gręžia mintis: “Po šimts, juk anąsyk man nepavyko!”
Kasdieniame gyvenime viskas klostosi taip pat: mintys materialios, ir tavo vidinės prognozės (tarkim, “Aš nesugebėsiu pasakyti nieko protinga”) išsipildo. Abejonės atsispindi veide, balso tone ir net pozoje. Galvodamas tik apie tai, kad niekas nepastebėtų tavo sutrikimo, vos spėji sekti pokalbio giją - sudie, geranoriškas linksmume, sveikas, įtemptas tylėjime...
Tu tai gali
Bet blogiausias dalykas - mūsų klaidos, kurias lyg kokie mazochistai vis prikeliame ir prikeliame mintyse. Harvardo universiteto psichiatrai mano, kad tokios mintys kyla, kai sąmonė neturi į ką susikoncentruoti arba kai nėra kur nukreipti dėmesio. Ką gi daryti?
1 Pažink priešą. Pabandyk prisiminti žodžius, kuriuos ištarus atgyja negatyvios mintys ir prisiminimai. Radęs “karštuosius taškus” galėsi laiku juos atpažinti ir kontroliuoti.
2 Neignoruok savo minčių, gerbk jų jėgą. Užuot slopinęs neigiamas mintis leisk joms tapti savotišku fonu tavo galvoje, bet jokiu būdu ne pagrindine melodija.
3 Ginčykis pats su savim. Susirašyk visus žodžius, kuriais paprastai save plieki, o paskui kiekvieną jų paneik. Tavo uždavinys - ne trykšti optimizmu, bet neigiamas mintis pateikti kuo palankesnėje šviesoje.
4 Inscenizuok. Įsivaizduok save stresuojantį: iš pradžių perleisk situaciją palydėk neigiamais komentarais, paskui - teigiamais. “Grok” šį scenarijų smegenyse tol, kol jis taps tau įprastu. Arba tiesiog elkis taip, tarsi viskas gerai, - ir pozityvios mintys netrukus aplankys. Kartais pakanka tik nusišypsoti.
5 Pavadink tai kitaip. Puikus būdas kovoti su vidiniu kritiku - formuluoti pretenzijas sau ne inkščiant, bet sveikos kritikos forma, raginant veikti.
6 Padainuok - ir protas grįš. Paprasčiau pasitikti savo mintis, o ne nuo jų bėgti, mano psichologai. Jų nuomone, savigrauža liausis, jei užgaulius žodžius savo adresu ne tarsi, bet išdainuosi (nebūtinai garsiai).
7 Tyrimai rodo, kad atsikratyti negatyvių minčių galima, greitai vedžiojant žvilgsnį iš vieno šono į kitą (25 kartus ten ir atgal). Specialistai tai aiškina taip: “Greiti akių judesiai stimuliuoja abu smegenų pusrutulius ir išsklaido minčių srautą, tad žmogus paprasčiausiai negali susikoncentruoti į nerimą keliančias mintis”.
Mokykis ir mokykis
Prieš kibdamas į kovą su savo hipertrofuotu savikritiškumu, pagalvok, ko jis gali tave išmokyti, - juk neigiamos emocijos padeda atskleisti problemas, kurias būtina spręsti. Štai trys negatyvaus mąstymo pavyzdžiai, ir kiekvieną jų galima panaudoti savo labui.
Tu galvoji: “Aš nesusidorosiu su savo darbu. Neturiu gerų idėjų. Mane atleis - tai tik laiko klausimas”.
Ką daryti? Pažvelk į faktus kritiškai: gal tu išties nepajėgi atlikti paskirų užduočių, bet ar tai tavo kaltė? “Vieni žmonės puikiai dirba komandoje, tuo tarpu kitiems reikalinga vienatvė, kad galėtų dirbti efektyviai. Nuspręsk, kuri atmosfera tau labiau tinka”, - pataria Filadelfijos kognityvinės terapijos ir tyrimų instituto specialistai.
Tu galvoji: “Pavėluosiu į lėktuvą ir praleisiu seminarą. Kas bus su mano pranešimu? O su mano pajamomis? Labai gali būti, kad ir žmona pames...”
Ką daryti? Negalvok iš karto apie visas problemas. Sutelk dėmesį į dalykus, kuriuos gali kontroliuoti - tai padės tramdyti savo baimes”, - teigia Džuli Norem (Juli Noram), knygos “Pozityvi negatyvaus mąstymo jėga” autorė. Be to, taip pratęsi sau gyvenimą: tyrimų duomenimis, kuo daugiau baimių žmogų apninka, tuo didesnė tikimybė, jog jis iškeliaus Anapilin nuo įvairiausių ligų.
Tu galvoji: “Brunetė už baro neatsakė į mano šypseną. Ji mane ignoruoja, kaip ir visos kitos moterys. Viešpatie, aš tikriausiai šlykštus...”
Ką daryti? Pabandyk šią, tavo manymu, globalinę problemą suskaidyti į kelias lokalias: “O ar ji mane apskritai matė?”; “Kas ten jai ant piršto žiba - žiedas?”; “Gal man panosėj kas nors kabo?” Šitaip pažvelgus į situaciją dingsčių pesimizmui bus kur kas mažiau.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita". Autorė Laima SIUTILIENĖ.
