Prieš kelias dienas viena garsiausių šalies modelių Aistė Jasaitytė-Čeburiak atšventė jubiliejų. Tarp dviejų didžiausių gyvenimo aistrų – vasarą sukurtos šeimos bei įsteigtos psichologijos ir saviraiškos studijos „Pamilk save“ – balansuojanti moteris kupina norų ir ateities planų: iki Kalėdų kone savomis rankomis su vyru Romanu Čeburiaku įsirengti namus, pakrikštyti dukterį Elzę, tada – su Naujaisiais sutampantis pirmasis dukters gimtadienis.
Iškart po jo - kelionė po Lietuvą su paskaitomis. Kur dar pradėtos jau psichologijos studijos?.. O bepasakodama apie dabartį A.Jasaitytė-Čeburiak prisiminė ir vieną intriguojančią istoriją iš praeities.
Prieš kelias dienas atšventėte jubiliejų. Ar tas apvalus skaičius jums reikšmingas?
Man labai smagu. Tai toks geras amžius! Sulig branda ateina gyvenimo kokybė.
Sakoma, kad gražios moterys dėl bėgančio laiko išgyvena labiau...
Aš labai savimi patenkinta – savo išvaizda, figūra. Manau, kad išorinis grožis yra moters vidaus atspindys. Va, kokį didelį komplimentą pasisakiau. (Juokiasi.) Man nestinga pozityvumo, energijos. O tų raukšlelių ar kitokių gąsdinančių pokyčių dar nematau.
Su kolege esate įkūrusi psichologijos ir saviraiškos studiją „Pamilk save“. Kuo joje užsiimate?
Tai teorinių ir praktinių paskaitų ciklas, kurio tikslas – išmokti save pažinti, priimti, pamilti. Skatiname saviraišką ir savistabą. Žmogui pažvelgti į save yra didžiulė dovana...
Aistė ir Romanas Čeburiak (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Ar jūsų naujoji veikla susijusi su ankstesne profesija – modelio darbu?
Viena iš paskaitų vadinasi „Grožio vakarai su Aiste Jasaityte“. Pasakoju moterims apie garderobą, stilių. Nauja man asmeniškai labai įdomi kryptis mūsų studijoje – terapinė fotosesija. Per ją rūpinamės, kad moteris pasijustų graži, moteriška, patirtų komforto jausmą ir jį išsineštų. Būna, ateina zuikelis, o išplaukia – gulbė.
Koks yra jūsų pačios aprangos stilius?
Šiuo metu esu beviltiškai nestilinga. (Juokiasi.) Žiemą, su Elzyte, mano apranga – patogūs batai, džinsai ir striukė.
Kokiems dizaineriams teikiate pirmenybę?
Man patinka moteriškumą, kūno linijas pabrėžiantys kūrėjai. Pavyzdžiui, Valentino. Avangardu, ekstravagancija ne itin žaviuosi. Esu už klasiką.
Ar turite fetišą?
Knygos! Šiuo metu labiausiai trokštu skaityti, pažinti save. Tai ir mano profesija, ir mano gyvenimo būdas, ir laisvalaikis. Man labai smagu būtų turėti gražių batų ir drabužių, bet jei man dabar kas pasiūlytų rinktis, ar eiti į parduotuvę apsipirkti, ar knygą, rinkčiausi paskaityti.
Kokios grožio procedūros – jūsų mėgstamiausios?
Susijusios su kūnu, lytėjimu. Planuoju atgaivinti tradiciją sekmadieniais su draugėmis eiti į pirtį. Ir namie labai mėgstu pasilepinti vonia – užsidegu žvakes, pasirūpinu kvapais... Manau, masažai man taip pat labai patiktų.
Aistė Jasaitytė-Čeburiak (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Per neseniai vykusį „Sel“ koncertą Ūkio banko teatro arenoje, kai skambėjo daina „Laiškas iš Paryžiaus“, per milžiniškus ekranus plaukė didžiulės jūsų nuotraukos. Kaip jautėtės?
Maloniai. Kaip kitaip moteris gali jaustis? Tai buvo didžiausios kada nors matytos mano nuotraukos. Egidijui („Sel“ lyderis Egidijus Dragūnas, – aut. past.) jaučiu pagarbą, kad po tiek daug metų jis nepamiršo mūsų gražios istorijos, – kiek jos ten būta.
Tai daina „Laiškas iš Paryžiaus“ yra sukurta jums?
Taip. Kai prieš kelerius metus Egidijus parašė šią dainą, šeima, draugai mane joje atpažino ir klausinėjo: Aiste, ar čia apie tave? Apie mane. Kai išvažiavau dirbti į Paryžių, aš tikrai buvau maža mergaitė ir tikrai braukiau tas ašaras.
Kas judu sieja, siejo su Egidijumi Dragūnu?
Gal Egidijus kada rašys knygą ir papasakos apie tai daugiau... (Šypsosi.) Iš tikrųjų apie tai niekas niekada nerašė... Šita istorija liko neaptarta ir gal dėl to tai man yra taip gražu. Man gražu, kad vyras po tiek daug metų mane prisimena ir pavertė mane istorijos dalimi.
Mudu draugai nuo paauglystės. Jautėme vienas kitam simpatiją, jis buvo manimi susižavėjęs, aš – juo, bet mes niekada nedraugavome. Tai platoniška neišsipildžiusios meilės istorija.
Kodėl nedraugavote?
Nelabai yra atsakymo į šį klausimą. Taip susiklostė aplinkybės: aš išvažiavau dirbti į užsienį, jis buvo labai užsiėmęs muzikantas...
Su savo vyru šokėju, būsimuoju architektu, Romanu Čeburiaku susipažinote ant parketo – šokių projekte. Ar randate laiko pašokti dabar?
Buvo labai smagu išgirsti iš Romano pasiūlymą ir vėl reguliariai lankyti salsos pamokas. Nes Elzė jau didesnė ir galima ją palikti močiutėms. Nors ir namuose mudu kartais pašokame – butas dar neapstatytas baldais – yra erdvės.
Koks vyras yra Romanas?
Jis savo jausmus rodo ne žodžiais, o darbais. Labai padeda buityje ir yra rūpestingas, atsakingas. Ir man labai patinka, kad jis man leidžia būti savimi ir nemėgina manęs keisti.
Ar šeimyniniame gyvenime nepristinga romantikos?
Romanas – labai romantiškas vyras. Jis dovanoja gėles be priežasties, nustebina maloniomis staigmenomis – žino, ką aš mėgstu. Jis meniškos sielos. Žino, kaip pavergti moters širdį.
Aistė Jasaitytė-Čeburiak ir Atlanta (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Kaip taip išėjo, kad ir jūs, ir jūsų brolis krepšininkas Simas Jasaitis susiradote slaviško kraujo antras puses?
Esame pasijuokę, kad tai – labai smagus sutapimas. Ir Romanas, ir Oksana (Oksana Pikul – aut. past.) turi ukrainietiško kraujo. Bet aš neskirstau žmonių pagal tautybę.
Ar jūsų brolis anksčiau, dar iki pažinties su Romanu, mėgindavo supažindinti su savo kolegomis krepšininkais?
Atvirkščiai, kai krepšininkai norėdavo su manimi susipažinti, jis, kaip sesę, mane nuo jų labai saugodavo. Buvo tų simpatijų iš krepšininkų pusės, bet aš labai daug keliaudavau... Džiaugiuosi, kad dabar ir Simas yra ilgesnį laiką Lietuvoje ir mes daugiau bendraujame – galime pasimėgauti vienas kitu.
Kaip jūs priimate Oksaną?
O kaip aš galiu nepriimti žmogaus, kurį renkasi mano brolis? Stengiuosi nei apie Oksaną, nei apie kitus žmones neturėti išankstinės nuomonės ir priimti juos šiltai ir pagarbiai. Man Oksana patinka. Tiesa, mes matomės gana retai, nes ji labai daug dirba.
Tuokėtės pagoniškai. Ar yra to tęstinumas? Kaip bus su Elzės krikštynomis?
Galima organizuoti ir pagoniškas krikšto apeigas, bet iš tikrųjų labai noriu pakrikštyti Elzytę krikščioniškai, per šias Kalėdas. Man krikštynos – labai graži šeimos šventė.
Krikščionybės ir pagonybės jūs nesupriešinate?
Oi ne, jokiais būdais!
Kodėl su Romanu nesituokėte bažnyčioje?
Mūsų vestuvės buvo surengtos labai spontaniškai ir greitai – vos per pusantro mėnesio. Tada nebuvo galimybių susituokti bažnyčioje, nes aš katalikė, jis – stačiatikis. Bet aš norėčiau bažnytinės santuokos. Tik reikia, kad ir mano vyras to norėtų, todėl aš palauksiu.
Gal planuojate turėti daugiau vaikų?
Labai norėčiau dar dviejų. Na, dar bent vieno. Šeima man yra gražu. Jei su savo žmogumi sugyveni, jei myli – kodėl gi neturėjus daugiau vaikų? Juk ir vaikams ateiti į harmoningą šeimą yra gera.
Autorė Elena Nikonovaitė
