Elvyra Žvirblienė
Gražus kolekcijos pavadinimas – „Medžiai“. Kiek jis atspindi kolekciją?
Mėgstu stebėti medžius ir matau nepaprastai daug elegancijos tame gamtos kūrinyje, pradedant kamienu, šakomis ir baigiant spalvų įvairove. Tą subtilią gamtos eleganciją, su kiekvienu metų laiku besikeičiantį spalvų žavesį ir pabandžiau perkelti į naująją savo kolekciją. Kaip medžių kamienai būna įvairių formų, kaip medžiai būna aukšti ir žemi, taip ir paltai mano kolekcijoje įvairių geometrinių formų, trumpi, ilgi, vidutinio ilgio... Spalvos ne tik pilkos, rusvos, bet ir ochros, violetinės. Žodžiu, visi metų laikai. Tiesa, tos spalvos nėra ryškios: kaip pati sakau, audroniškai prigesintos...
Audronės Bunikienės paltai (nuotr. Gamintojo)
Vieno kolekcijos silueto nėra?
Lyg ir nėra, bet kolekcijoje daug to, kas būdinga šį sezoną, – geometrinių formų. Pavyzdžiui, trapecijos formos paltas: ties keliais siauriau, o pažastų link paltas išplatėja. Įvairus rankovių kirpimas. Reglanas, statytos rankovės, vadinamasis kiliukas ir kitoks...
Koks šiemet populiariausias ilgis?
Šio sezono paltas arba šluoja žemę, arba trumpas, iki kelių. Aišku, dar yra puspaltis.
Audronės Bunikienės paltai (nuotr. Gamintojo)
Iš kokių audinių siūti jūsų paltai?
Dominuoja natūralūs pluoštai: vilna, kašmyras, alpaka. Tokie audiniai, į kuriuos įsisupus jauku ir šilta. Daug rankų darbu dekoruotų apykaklių, siuvinėto karakulio.
Kokiai moteriai skirta jūsų kolekcija?
Amžiaus cenzo nėra – mano paltus gali dėvėti ir dvidešimtmetė, ir penkiasdešimtmetė. Taip sakau, nes esu įsitikinusi, kad kiekvienas amžius yra savotiškai žavus, jeigu tik moteris žavi. Prisipažinsiu, kurdama kolekciją galvojau apie pasitikinčią savimi, žinančią, ko nori iš gyvenimo, ir turtingą vidumi moterį. Padariau įdomų eksperimentą: pristatydama kolekciją paltais aprengiau manekenes, o paskui pakviečiau tais pačiais paltais apsirengti žinomas Lietuvos moteris – norėjau parodyti, kad gražios moterys gali būti ne tik ant pakylos. Rezultatas nenuvylė. Jeigu reikėtų atsakyti, kuri moterų grupė atrodė geriau, turbūt dėčiau lygybės ženklą.
Audronės Bunikienės paltai (nuotr. Gamintojo)
Kaip jums atrodo, ar daug moterų šiandien moka stilingai rengtis, ar tos, kurios lankosi jūsų mados salone, žino, ko ateina, ko nori?
Kuo toliau, tuo labiau stebiuosi savo klienčių ir apskritai Lietuvos moterų gebėjimu puoštis. Mano klientės – užsiėmusios moterys, daug dirba, tobulėja, nuolat mokosi ir labai prisižiūri, man telieka stebėtis, kaip jos spėja, kaip joms pavyksta visur būti tuo pačiu metu. Tokiomis moterimis neįmanoma nesižavėti, nepavydėti gerąja prasme. Jos skatina kurti, yra mano įkvėpimo šaltinis.
Šių dienų dizainerės beveik pamiršo, kad ne visų moterų dydis – 36 ar 38. Ar kurdama naują kolekciją pagalvojote apie tas, kurių drabužiai didesnių dydžių?
Be abejo. Klientėms visada sakau: „Nekompleksuokite dėl savo trūkumų, juos galima paslėpti, geriau džiaukitės gyvenimu.“
Manau, moters sudėjimas, net tobula figūra – dar ne viskas, kas ją daro pastebimą, geidžiamą, gražią. Svarbu visuma: moters vidus, gyvenimo patirtis, pasitikėjimas savimi. Paltą dar reikia mokėti vilkėti. Yra moterų, kurios užsivelka paltą ir plaukte plaukia. Labai svarbu, kaip moteris sugeba save pateikti.
Audronės Bunikienės paltai (nuotr. Gamintojo)
Galima sakyti, kad paltas Lietuvoje šiandien iš tiesų išgyvena renesansą tarp įvairaus amžiaus moterų?
Dažnai juokauju: „Jeigu tau šiandien šalta, apsivilk Audronės paltą.“ Taip ir yra, Lietuvoje oras toks, kad be jo neišsiversi. Su paltu jauku ir šilta, o dar jei jis gražus, jautiesi tiesiog pakylėta.
Kita vertus, su paltu gali pasipuošti. Tai ne striukė. O Lietuvos moterys mėgsta puoštis, ir net jaunos merginos renkasi paltukus, o ne striukes. Stebiu dukras, jų drauges ir tokias tendencijas matau.
Audronės Bunikienės paltai (nuotr. Gamintojo)
Sako, batsiuvys – be batų... O kiek paltų jūsų spintoje?
Atrodo, nemažai. Daug. (Juokiasi.) Daugiau nei megztukų. Man visada šalta. Dabar manau, kad tai mane ir paskatino kurti paltus. Jaunystėje vis šalau ir ieškojau patinkamo palto. Dažniausiai nerasdavau, tuomet geriau jau vilkėdavau seną nei pirkdavau nepatinkamą. Paltų stygius, kaip matote, išėjo į gera, tapo pomėgiu, kuris, man rodos, pasiteisino.
Kaip manote, kiek paltų reikėtų moteriai turėti?
Tris – tikrai. Vieną ilgą, tai būtina, dar vieną iki kelių ir puspaltį iki klubų. O paskui jau tobulybei ribų nėra. (Juokiasi.) Būna, kad buvusi klientė didžiuodamasi sako: „Audrone, aš turiu jūsų paltą.“ O aš tada klausiu: „Tik vieną? Labai blogai“...
Audronės Bunikienės paltai (nuotr. Gamintojo)
Jei moteris nešioja mėgstamą ir kokybišką paltą 6–7 metus ar net daugiau ir nori jį atnaujinti, ką patartumėte?
Nebesiūlyčiau bandyti atnaujinti. Pasiūlyčiau tą pavargusį dešimties metų paltą išleisti į pensiją. Juk, šiaip ar taip, niekas nestovi vietoje, audiniai tobulėja, lengvėja. Tad gal geriau tokį paltą anūkams palikti, kurie, jei norės, kada nors apsivilks jį kaip reliktą.
O ką atsakytumėte paklausta, koks šiandien paltas madingas?
Nemėgstu šito žodžio. Kai manęs paklausia, kas madinga, atsakau „nežinau“. Žinau, kas gražu, elegantiška. Manau, kad madinga tai, kas tau tinka, kas gražu, kas atspindi tavo charakterį ir yra tiesiog tavo.
Audronės Bunikienės paltai (nuotr. Gamintojo)
