„Per pastaruosius tris dešimtmečius Europoje padaugėjo nutukimo problemų turinčių žmonių – tai rodo stiprėjančią netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo tendenciją. Dabar ramiai suvalgyti visaverčius pusryčius daug kam atrodo prabanga ir laiko švaistymas, todėl dažnai ryte apsiribojama kavos puodeliu ar mikrobangų krosnelėje pašildytu pusfabrikačiu, tačiau mitybos specialistai skambina pavojaus varpais, mat vakare „atsigriebiama“ dvigubai, – sako UAB „Amber Food“ rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė. – Pasaulio didmiesčiuose pusryčiams skiriamas ypatingas dėmesys, tad nieko nestebina ankstų rytą pilnos kavinės žmonių. Praktika prieš darbą papusryčiauti mieste – Lietuvoje dar nauja, tačiau po truputį prigyjanti naujovė, kurią įtvirtina dažniau keliaujantys ir naujovėms imlesni jauni žmonės.“
Anot jos, lietuvių pusryčių meniu gerokai skiriasi nuo Europos šalių ar JAV gyventojų: pavyzdžiui, Prancūzijoje itin populiaru ryte neskubant suvalgyti skrebutį su sviestu ar ką tik iškeptą raguolį su uogiene ir išgerti šviežiai spaustų sulčių, Italijoje įprasta valgyti sumuštinukus su įvairiais pagardais, omletą ar net užsisakyti makaronų lėkštę, Didžiojoje Britanijoje – sukirsti sočius angliškus pusryčius su dešrele, kiaušiniene ir pupelėmis, o Amerikoje – suvalgyti blynų su klevų sirupu.
Kodėl verta pusryčiauti:
1. Pusryčiai pagerina nuotaiką ir darbingumą. Kasrytinis maisto ritualas pagerina dėmesio koncentraciją, atmintį ir pagerina nuotaiką. Anksti atsikėlęs ir papusryčiavęs žmogus dienos pradžioje nejaučia alkio, turi daugiau energijos, tad būna geros nuotaikos ir suspėja nuveikti daugiau darbų.
2. Pusryčiai padeda numesti svorio. Kasdien pusryčiaujant tuo pat metu, pagreitėja organizmo medžiagų apykaita, todėl kalorijos deginamos greičiau. Pavalgius, po 4-6 val., medžiagų apykaita ima lėtėti.
3. Pusryčiai stiprina imunitetą. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad pusryčių nevalgantys žmonės yra labiau linkę peršalti ar susirgti gripu. Visaverčiai pusryčiai, kuriuose gausu vitaminų ir organizmui naudingų medžiagų, stiprina imunitetą ir apsaugo nuo infekcijų.
4. Pusryčiai lemia sveikesnio maisto pasirinkimą. Pastebėta, kad tie, kurie atsisako pusryčių, 40 proc. dažniau dienos metu valgo saldumynų, 55 proc. dažniau geria saldžius gazuotus gėrimus, 45 proc. rečiau per pietus renkasi daržovių ir 30 proc. mažiau suvalgo vaisių. Tai galima paaiškinti tuo, kad pusryčių metų gaunama pakankamai energijos, todėl vėliau alkio nereikia malšinti riebiais ir saldžiais patiekalais.
5. Pusryčiai naudingi sveikatai. Amerikos širdies asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, vyrams, kurie daug metų nevalgydavo pusryčių, 27 proc. padidėdavo infarkto ir mirties nuo širdies smūgio tikimybė. Anot mokslininkų, nepusryčiaujantys linkę suvalgyti didesnes pietų porcijas, dažniau rinktis desertus ar užsisakyti riebesnių patiekalų. Tai tiesiogiai veikia kraujo spaudimą ir, žinoma, širdies veiklą.
