Danielių (16 m.), Dominyką (13 m.), Kristianą (2 m.) ir dukterį Emily (10 m.) su žmona Tatjana (38 m.) auginantis Kšištofas neslepia, kad visi jo vaikai sportu mėgaujasi ir jį praktikuoja.
Vyras džiaugėsi, kad visai neseniai jo vyriausias sūnus turnyre su mokyklos krepšinio komanda iškovojo taurę.
„Nesuprantu, kur tas laikas pasidėjo. Norisi, kad liktų mažas visada, bet suprantame, kad čia yra gyvenimas, laikas greitai bėga.
Nors tai ir buvo krepšinio turnyras, mums kiekviena pergalė yra svarbi. Mes, sportininkai ir kovojame dėl to, kad laimėtume čempionatus, varžybas. Tikrai buvo malonu ir smagu žiūrėti, kaip garsinamas mokyklos vardas ir kaip jis pats žaidė“, – apie sūnaus pergalę naujienų portalui tv3.lt kalbėjo K. Lavrinovičius.
Paklaustas, ar sūnus toliau planuoja gyvenimą sieti su krepšinio aikštele, vyras užsiminė, kad apie tai yra galvojama.
„Jis žaidžia krepšinį jau kurį laiką krepšinio mokykloje, jam neblogai sekasi. Kaip aš sakau, iki 18 metų žais ir mokysis, o paskui jau apsispręs pats, ar krepšinis, ar kiti mokslai jam gyvenime teikia daugiau džiaugsmo ir laimės“, – teigia pašnekovas.
Kaip tikina vyras, krepšinis sūnaus gyvenime – ir jo paties įtaka.
„Aš liepiu jam žaisti, – šmaikštauja pašnekovas. – Iš tikrųjų jis užaugo matydamas tiek tėtį, tiek dėdę krepšininką, būdavo, kad ir mano žmona kartais pažaisdavo. Jis užaugo su kamuoliukais. Iki 10-ies metų jis augo spardydamas futbolo kamuolį, o paskui pasirinko krepšinį. Mūsų šeimą tikrai suburia krepšinis.“
Keturis vaikus auginantis Kšištofas tikina, kad jų šeimoje krepšinis – svarbus užsiėmimas.
„Visi mūsų berniukai žaidžia krepšinį. Bet čia jų pasirinkimas, – neslepia vyras, prasitardamas, kad savo pomėgių atžaloms nenori užkrauti. – Praktiškai kiekvieną dieną kartu su vaikais žaidžiame, ypač kai būna atostogos.“
Nuo vyresniųjų brolių neatsilieka ir dukra Emily, kuri save išbando įvairiose sporto šakose.
„Visi sportuoja – dukra kelis metus lankė tenisą, dabar pradėjo lankyti krepšinį, su noru eina į treniruotes. Aišku, vaikams skirtingai sekasi, bet visi yra judrūs ir vietoje neužsisėdi. Meilę krepšiniui turi visi. Aišku, visi keturi turbūt nebus sportininkai, bet gal kažkuris ir pasirinks sportinį kelią“, – šypsosi K. Lavrinovičius.
Paklaustas, ar norėtų, kad ir jo atžalos gyvenimą sietų su sportu, vyras neslėpė paprasčiausiai norintis matyti savo vaikus laimingus.
„Širdyje būtų malonu, jei kažkas nueitų mano pėdomis. Bet man malonumo daugiau suteiktų jei mano vaikai būtų laimingi. Nes juk ne visi dėl sporto būna laimingi. Kad ir kokį kelią jie pasirinks, būsiu laimingas ir džiaugsiuosi jų sėkme. Ar bus jis sportininkas, ar ne, tikrai man nėra svarbu. Noriu, kad gyvenime jie atrastų laimę. Nenorim, kad visi šeimoje būtų krepšinio profesionalai.“
