Moteris niekada nesvajojo apie didelę šeimą, o už karjerą ir geras darbo sąlygas dėkoja tėvams ir vyrui, kuris puikiai auklėja vaikus.
Kaip sako moteris, šachmatai – tai dalykas, suvedęs ją su antruoju vyru, danų šachmatininku Peter'iu Heine Nielsen'u (50 m.). Šis sportas iki šiol jų šeimoje svarbus.
Pora Šiauliuose augina keturis sūnus – 5-erių Kristijoną, 8-erių Marių, 19-metį Aleksandrą bei 21-erių Dmitrijų. Du vyresnieji sūnūs – iš pirmosios moters santuokos.
Pirmojo sūnaus politikė susilaukė būdama labai jauna, vos aštuoniolikos, antrojo – dvidešimties.
Naujienų portale tv3.lt – pokalbis su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen apie ramų jubiliejų, nuo jaunystės skintus laurus ir šeimą, kuriai teko apsiprasti su viešumu.
Kokiomis nuotaikomis pasitinkate jubiliejų?
Gimtadienio ypatingai nesureikšminu, tad pasitinku įprastai. Džiaugiuosi tuo, kad gimtadienis savaitgalį, tad turiu galimybę pabūti su artimiausiais žmonėmis, šeima.
Kokie būna jūsų gimtadieniai šeimoje – ar surenkate daug žmonių, ar mėgstate paminėti ramiau?
Švenčiame ganėtinai ramiai, bet čia daugiau priklauso nuo šeimos nario. Šį gimtadienį minėsiu nedideliame žmonių rate.
Žvelgiant į jūsų gyvenimą, aktyvi buvote nuo pat jaunystės, vos 7-erių tapote Lietuvos mergaičių šachmatų čempione, pasukusi į politiką greitai tapote ir Seimo pirmininke. Per gyvenimą keliavote greitu žingsniu – ar yra dalykų, kuriuos keistumėte?
Sudėtingas klausimas. Kai kurie dalykai mano gyvenime buvo klaidos, jų nepavyko išvengti ir tai – natūralu. Vertinu tai, kad mano gyvenimas iki dabar buvo labai intensyvus, turiningas, įdomus.
Mano šachmatininkės karjera prasidėjo anksti (nuo 6-erių metų – aut. past.) ir truko 25-erius metus, kai pradėjau žaisti, įsitraukiau labai intensyviai. Greitai įsivažiavo ir mano politikės karjera.
Paraleliai su tuo greitai vystėsi ir mano asmeninis gyvenimas – mano pirmasis sūnus gimė tada, kai man buvo 18 metų, visai netrukus gimė ir kitas vaikas. Kiek save pamenu, buvau ne tik sportininkė, dukra, žmona, bet vos suaugusi tapau ir mama. Tačiau džiaugiuosi, kad mano gyvenimas toks intensyvus (šypsosi).
Manau, kad labai anksti prasidėjusi mano, kaip sportininkės, karjera, paskatino mano didesnį įsitraukimą į bet kurį darbą, kurį darau dabar. Ar tai būtų šachmatininkės karjera, ar tai darbas politikoje.
Ar dar yra svajonių, ambicijų, kurių neįgyvendinote?
Man pasisekė, kad beveik visas asmenines ambicijas įgyvendina būdama šachmatininke. Buvau Europos čempionė, tapau pirmąja moterimi, tapusia didmeistre ne tik Lietuvoje. Turėjau daug pasiekimų, kurie man buvo svarbūs.
Atėjusi į politiką nejaučiau itin didelių ambicijų, kurias norėjosi žūtbūt įgyvendinti. Džiaugiausi būdama komandos dalimi – visgi tuo ir skiriasi politika nuo šachmatų sporto. Politika skiriasi tuo, kad ji reikalauja daugiau kompromisų, bendro komandinio darbo, čia ir pergalės būna pasiektos drauge su kitais. Jų sau priskirti nesinorėtų ir manau, kad būtų neteisinga.
Apskritai žvelgiant į mane, kaip mamą ir žmoną, mano norai yra labai žemiški (šypsosi).
Didžiąją dalį savo gyvenimo praleidote prieš oponentą „kovodama“ viena, o dabar, politikoje – su komanda. Ar buvo sunku prie to priprasti?
Komandinis darbas ir yra vienas iš dalykų, kuris mane politikoje labiausiai sužavėjo. Teko suprasti, kad čia atsakomybė – kur kas didesnė. Aišku, aš ir sportininko karjerą laikau labai svarbia ir įdomia – tiesiog būnant šachmatininke tiek pasiektos pergalės, tiek pralaimėjimai būna tavo vienos.
Politikoje dirbi kartu su komanda, atstovauji savo šaliai. Tavo priimami sprendimai, pergalės ir pralaimėjimai būna didesnio masto, kas, mano galva, yra pats didžiausias iššūkis šiame darbe.
Seimo pirmininke tapote iššūkių kupinu laikotarpiu:pandemija, paskui prasidėjęs karas... Kas jums pačiai buvo sunkiausia?
Laikas buvo tikrai unikalus – kadencija prasidėjo tada, kai pandemija buvo labiausiai įsisiūbavusi, buvo labai įtemptas metas. Praėjus porai dienų po duotos priesaikos sužinojau, kad pati sergu covidu – teko izoliuotis. Pradžia tikrai buvo kupina iššūkių.
Tačiau visi iššūkiai nublanko kuomet prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą 2022-aisiais metais. Kaip naujai Seimo pirmininkei, tik pradėjusiai savo darbą, prireikė šiek tiek laiko, kad suprasčiau, koks yra krūvis ir intensyvumas, kad priprasčiau prie pareigų, kurias reikia suderinti su kitais reikalais, organizuojant Seimo darbą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šios pareigos pasidarė dar svarbesnės prasidėjus karui. Sakyčiau, kad Lietuva tapo tarsi Ukrainos ambasadorė.
Pradžioje sunkiausia buvo suprasti, ką privalau daryti ir kaip turėčiau susidėlioti darbus, kad juos galėčiau suspėti. Tačiau viskas su laiku susidėliojo į savo vietas.
Būdama Seimo pirmininke nuolat esate dėmesio centre. Kaip susidorojote su gaunama kritika?
Jeigu žmogus priima sprendimą tapti politiku, kritika yra vienas iš dalykų, apie kurį suksis gyvenimas. Tapimas viešu asmeniu reiškia, kad dažnai būsi kritikuojamas, ir ne visada teigiamai – tačiau tai darbo dalis.
Neturiu ypatingo recepto, kaip susitvarkau su kritika. Ji kartais gali būti ir naudinga – kai yra dalykiška ir subtili. Aišku, kitokios dažnai pasitaiko. Keistai kritika atrodo tuomet, kai nusitaikoma į žmogiškas savybes – nemanau, kad tokia yra reikalinga. Tačiau tapus politiku tokios kritikos reikia tikėtis ir su laiku išmokti į ją žiūrėti racionaliai.
Šachmatai yra dalykas, suvedęs jus su vyru Peteriu. Tai tarsi grandis, jungianti jūsų šeimą. Kalbant apie jūsų vaikus, ar kontaktą ir su jais radote per šachmatus?
Šachmatai mūsų šeimoje iki šiol yra svarbus užsiėmimas, nors dabar ir aš, ir mano vyras nuo aktyvaus žaidimo esame pasitraukę. Vis dėlto mano vyras šiuo metu yra pasaulio čempiono Magnuso Carlseno treneris ir sekundantas.
Vaikai šį žaidimą taip pat moka – išmokėme net ir mažuosius. Sunku pasakyti, ar šachmatai jiems taps daugiau nei stalo žaidimas ar pomėgis. Vyresniesiems kurti karjeros iš šachmatų neteko, nors jie vaikystėje nemažai žaisdavo, dalyvaudavo netgi čempionatuose. Matyt, kad ne tame esmė. Nesinori jiems primesti tos veiklos, kuris mums su vyru tapo esminiu gyvenimo užsiėmimu.
Manau, kad šachmatais labai naudinga mokėti žaisti, tačiau tam, kad taptum profesionalu, reikia gan retų savybių ir didelio polinkio.
Nors šachmatų žaidimas nuo jūsų gyvenimo truputį nutolo, visai jis nedingo. Ar savybės, išsiugdytos nuo jaunystės žaidžiant šį žaidimą, praverčia gyvenime, ir politikoje?
Tos savybės yra universalios. Tai – gebėjimas susikaupti, aprėpti didelį kiekį informacijos per trumpą laiką, atminties lavinimas. Taip pat išmoksti garbingai pralaimėti ir tinkamai elgtis pasiekus pergalę – tai labai svarbu sportininkui. Visos šios savybės yra naudingos bet kurioje kitoje veikloje, taip pat ir politikoje.
Tarp šachmatų ir politikos yra paralelių – tarp politikų gan dažnai sutinku žmonių, kurie mėgsta žaisti šachmatais, tarp jų dabar yra net ir buvusių šachmatininkų. Tad tos veiklos kartais tikrai susikerta.
Ši vasara politikams – kiek kitokia: Vilniuje neseniai praūžė NATO viršūnių susitikimas, užsitęsusi pavasario sesija. Ar tarp darbų gausos randate laiko poilsiui?
Tiesą pasakius, visos vasaros būnant Seimo pirmininke būna labai intensyvios. Prieš porą metų Baltarusijoje prasidėjo protestai prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą, dėl to darbų tik padaugėjo. Krizių, nenumatytų situacijų pasitaiko nuolat ir šie metai – tikrai ne išimtis, o greičiau taisyklė.
Ši vasara tikrai buvo užimta – vyko ir NATO viršūnių susitikimas, kuriame aš dalyvavau kiek mažiau, nei kiti.
Aišku, ramesniu laiku spėju ir pailsėti – šią vasarą penkioms dienoms buvau išvykusi į Daniją. Ten kasmet lankausi su šeima ir vyru – tai tokia mūsų tradicija. Bet ir į keliones visada važiuoju su kompiuteriu, telefonu po ranka – nėra taip, kad visai atsijungčiau nuo darbų ar nežinočiau, kas dedasi Lietuvoje. Nuo darbų visiškai atsiriboti neįmanoma ir manau, kad nereikia. Visgi, kadencija yra ketveri metai (šypteli).
Ko sau palikėtumėte gimtadienio proga?
Nesureikšminu šios datos. Man šis jubiliejus reiškia žmogišką brandą, žengimą į kitokį suaugusiojo gyvenimą. Tai vertinu kaip žmogišką, gerą dalyką, kuris man atneš tik naudą. Linkiu sau daugiau galimybių ir džiaugiuosi tomis, kuriomis man gyvenimas leidžia save išmėginti įvairiose srityse.
