Riona Kelly (37), patyrusi insultą, nebejaučia ir nebegali kontroliuoti apatinės savo kūno dalies. 4 vaikus auginanti motina taip pat pridūrė, kad jos vyras, su kuriuo ji draugavo dar kai merginai tebuvo 14 metų, 2015-ųjų kovą, kuomet ir įvyko šis netikėtas insultas, įteikė jai skyrybų dokumentus.
Vakarų Jorkšyre, Anglijoje gyvenanti Riona paneigė visas gydytojų prognozes ir šiuo metu kuria gyvenimą su buvusiu regbio lygos žaidėju Keithu Masonu (35). Moters vyras Richardas tvirtino, kad apie skyrybas savo dabar jau buvusiai žmonai pranešė dieną prieš insultą, lankė ją ligoninėje ir rūpinosi vaikais.
Namuose jos laukiančių vaikų Leighanros (16), Calebo (11), Izabelos (9) ir Logano (5 m.) mama pirmuosius savo žingsnius žengė po 8 savaičių, o tai padaryti jai padėjo Keithas, ne tik iš praeitų santykių auginantis dukrą Kalani (5), bet ir sugražinęs moteriai laimę.
„Patyrusi insultą kovoti turėjau ne tik su paralyžiumi, bet ir su 14 metų kartu pragyvenusio vyro išėjimu. Sužinojusi apie skyrybas jaučiausi labai vieniša“, - pasakojo Riona. „Ligoninėje prabuvus 5 dienas, gydytojai perspėjo, kad visiškai pasveikti prireiks 6-12 mėnesių. Tuo metu buvau bepasiduodanti, tačiau stipri išlikti turėjau dėl savo vaikų. Po ilgo laiko žengus pirmuosius žingsnius savomis kojomis, jaučiausi nuostabiai. Pernai metais savo „Facebook“ paskyroje paskelbiau, jog ieškau asmeninio trenerio, galinčio man padėti vėl išmokti tinkamai vaikščioti. Draugai pasiūlė kreiptis į Keithą. Pasibaigus mūsų užsiėmimas, mes vis dar bendravome, jis pasiteiraudavo apie mano būklė. Vėliau ši šilta draugystė peraugo į romantiškus santykius. Kartu esame jau 11 mėnesių, jis patinka mano vaikams, o aš pagaliau gyvenu taip, kaip jau seniai troškau.“
Būtų pasitraukusi iš gyvenimo
2015-ųjų kovo mėnesį Riona ligoninėje atsidūrė patyrusi itin retą stuburo smegenų insultą, suparalyžavusį moterį žemiau juosmens.
„Tą dieną namuose buvau kartu su Loganu. Nepamenu, kaip viskas tiksliai įvyko, bet nukritau nuo pat laiptų viršaus, o mano jauniausias sūnus iškvietė pagalbą. Ligoninėje sužinojus, jog vyras mane palieka, šalia manęs visuomet buvo draugė Sarah. Jei ne ji ir vaikai, nežinau ar būčiau taip greitai pasveikusi. Prisiminusi praeitį suprantu, kad gyvendama santuokoje buvau prislėgta, nors ir kūrėme gyvenimą kartu, turėjome atsakomybių. Tai buvo laikas, kuomet vyro palaikymo man reikėjo labiausiai“, - sakė ji.
Riona sužinojo, kad po 6 savaičių ji jau galės bandyti žengti pirmuosius savo žingsnius, tačiau atėjus lemtingai dienai moteris vis dar negalėjo pajudinti kojų.
„Būtent tada gydytojai pranešė, kad daugiau niekada galiu nebevaikščioti. Prieš 18 mėnesių dalyvavau eismo įvykyje. Galbūt tada kažkas įvyko, kas galėjo sukelti nugaros problemas. Nepaisant to, buvau aktyvi ir sveika moteris, tad jokios kitos priežasties, kodėl patyriau insultą, būti negalėjo. Pirmą kartą gatvėje pasirodžius neįgaliojo vėžimėlyje atrodė, jog visi į mane spokso. Nemėgau to ir nekenčiau savęs“, - pasakojo moteris. „Jei būtų leista rinktis, būčiau savo noru pasitraukusi iš gyvenimo, nes gyventi nebesinorėjo. Tačiau kartu su manimi palatoje gulėję kiti pacientai buvo nuostabūs. Jie skatino nepasiduoti ir kasdien versdavo atsikelti iš lovos.“
Pirmieji žingsniai buvo lyg stebuklas
Po valandų valandas trukusios reabilitacijos, Riona netikėtai žengė savo pirmuosius žingsnius, prisilaikydama už prie sienos pritvirtintų rankenų. Visa tai įvyko praėjus dviem savaitėms po to, kai gydytojai pranešė, jog ji niekada nebevaikščios.
„Nejaučiau kojų, o savo kūną tuomet tiesiog vilkau žeme, tačiau man tai nerūpėjo. Svarbiausia buvo tai, jog aš vaikščiojau. Mano konsultantą užplūdo emocijos. Jis negalėjo patikėti, kad galiu vaikščioti be jokios pagalbos. Kasdien stiprinau savo sveikatą, o po 4 ligoninėje praleistų mėnesių man buvo leista grįžti namo. Prireikė 25 minučių, kad galėčiau užlipti 16 laiptelių aukštyn ir žemyn, tačiau dėl savo vaikų buvau pasiryžusi padaryti viską“, - sakė Riona.
Nuo tos dienos, sėdėdama neįgaliojo vežimėlyje, Riona užbaigė du maratonus, o praeitų metų sausį susipažino su asmeniniu treneriu ir buvusiu profesionalų lygos regbio žaidėju Keithu.
„Keithas norėjo man padėti, tačiau šie užsiėmimai kainavo labai daug, tad asmeninio trenerio pagalbą iškeičiau į pigesnę. Bet vieną dieną Keithas mane pakvietė kavos. Negalėjau patikėti, kad šis gražuolis regbio žaidėjas norėjo susitikinėti su neįgalia moterimi. Kaip teigė jis pats, aš jam tapau tikra įkvėpėja, jis kasdien mane drąsina nepasiduoti ir mato bei supranta mano skausmą. Jis puikiai elgiasi ne tik su manimi, bet ir su mano vaikais. Kasdien jį myliu vis labiau. Neįgaliojo vežimėliu naudojuosi tik už namų. Tai, ką patyriau, tikrai išėjo į naudą. Šiuo metu lankau sporto klubą ir su Keitho pagalba kasdien stiprėju ir sveikstu. Patyrusi insultą galvojau, kad čia baigėsi mano gyvenimas, tačiau jis tik prasidėjo. Ši patirtis atvėrė labai daug naujų durų. Visai neseniai pasirašiau kontraktą su „Models of Diversity“ ir filmavausi pirmojoje televizijos reklamoje“, - pasakojo moteris.
Iš naujo gyvenimu besidžiaugiančios moters buvęs vyras Richardas sakė: „Apie skyrybas žmonai pranešiau dieną prieš insultą, o ne tada, kai ji gulėjo ligoninėje. Stengiausi kiekvieną vakarą ją aplankyti, rūpinausi vaikais, namais ir verslu. Su Riona ir vaikais kartu gyvenome iki praeitų metų birželio. Po to aš išsikrausčiau ir mudu pradėjome kurti naujus gyvenimus atskirai.“
