Tapusi jauniausia muzikinio projekto „X Faktorius“ nugalėtoja, mergina iš Suvalkijos praėjusiais metais laimėjo ne tik 15 tūkst. eurų prizą, bet taip pat garbę ir šlovę. Negęstančios prožektorių šviesos, naujos dainos ir koncertai drovią Iglę pavertė tikra scenos diva, tačiau ar lengva ja būti? Su vis dar kylančia ir užgesti nežadančia scenos žvaigžde kalbamės apie išbandymus, mokslus ir ateities planus.
– Nors ir esi dvyliktokė, turbūt mokykloje esi ne toks dažnas svečias kaip Vilniuje?
– Gruodis buvo labai įtemptas mėnesis: iš vienos fotosesijos skubėjau į kitą, vyko ne tik įvairūs filmavimai, bet taip pat ir koncertai. Esu dėkinga savo mokytojams, jie man labai padeda – siunčia užduotis, kurias darau nuotoliniu būdu, taip pasiveju klasės draugus ir neatsilieku nuo įtempto grafiko.
– Savo mokykloje turbūt esi žvaigždė? Ar sulauki išskirtinio mokinių bei mokytojų dėmesio?
– Oi, tikrai ne... Mokykla yra ta vieta, kurioje tikrai visi lygūs. Nei klasės draugai, nei mokytojai nekreipia dėmesio į tai, ką tu pasiekei už mokyklos ribų, kur dalyvavai, ką laimėjai ar koks tavo statusas. Dėl to, kad esu žinoma, tikrai nejaučiu papildomo dėmesio ar užtarimo.
– Gali teigti, kad Vilnius dabar tavo antrieji namai?
– Jeigu ne pirmieji... Vilniuje kur kas daugiau laiko praleidžiu nei Marijampolėje, o čia ir šiaip daugiau veiklos. Į Marijampolę stengiuosi grįžti kaip įmanoma dažniau, tačiau tik tam, kad pabūčiau su savo šeima ir atsiskaityčiau visus reikiamus darbus.
– Laukia brandos egzaminai. Ar nebijai, kad įtemptas grafikas gali pakišti koją?
– Aš pati dėl to tikrai neišgyvenu – kad ir kiek praleidžiu laiko Vilniuje, vis tiek stengiuosi neatsilikti. Prieš Naujuosius metus laikėmė bandomuosius egzaminus: pamenu, turėjau labai įtemptą savaitgalį, nes penktadienį koncertavau, sekmadienį pasirodžiau kartu su „X Faktoriaus“ dalyviais, tad į Marijampolę grįžau tik paryčiais. Numigusi kelias valandas iškart skubėjau į lietuvių kalbos bandomąjį egzaminą. Sužinojau temas, tačiau akys buvo tokios sunkios, kad nusprendžiau tai, ką rašysiu rašinyje, apgalvoti užsimerkusi. Ir ką gi jūs manote – pusvalandžiui užmigau padėjusi galvą ant stalo! Pamenu tik klasiokės stuksenimą ir liepimą keltis... Vis dėlto aplinkiniai sako, kad viskas nutiko labai netinkamu laiku... Močiutė išgyvena dėl manęs, vis klausia, ar negalėjau „X Faktoriaus“ laimėti baigusi mokyklą... Bet juk tinkamo laiko nėra...
– Vasarą baigsi mokyklą – ar planuoji tęsti studijas Lietuvoje? Gal vilioja užsienis?
– Šių metų tikslas – gerai pabaigti mokyklą, tačiau apie studijas kol kas negalvoju. Jei norėčiau studijuoti, manau, tai būtų aktorystės studijos, tačiau joms reikėtų labai daug mano laiko, kurio tikrai negalėčiau skirti, nes labai nukentėtų mano pasirodymai ir muzikinė veikla. Kitas variantas – stoti tam, nes visi stoja... Bet ar verta studijuoti tai, kas tau nepatinka ir vis tiek po kažkurio laiko tai galiausiai mesti? Nemanau... Niekur kitur nenorėčiau būti nei čia, Lietuvoje. Užsienis man visuomet asocijuosis tik su atostogomis ir trumpomis išvykomis, tačiau gyventi ten tikrai nenorėčiau. Tėvams, žinoma, mano mokslai ir studijos – didžiausias galvos skausmas... Suprantu, jie išgyvena dėl manęs ir mano ateities, tačiau dabar naudojuosi proga ir galimybe būti ten, kur esu, ir siekti aukštumų.
– Kaip tau pavyksta suderinti visas savo veiklas ir ar sugebi nepalūžti silpnumo akimirką?
– Baigiantis metams turėjau be proto didelių emocinių ir psichologinių išbandymų – repetuodama vienam koncertui tiesiog pradėjau verkti. Ašaros riedėjo viena po kitos, nes buvau užkimusi, turėjau temperatūros, negalėjau parodyti visko, ką sugebu. Tą akimirką atėjo suvokimas, kad nieko nebespėju ir nesugebu, galvoje sukosi tūkstantis minčių, tačiau tą akimirką mano draugė mane įtikino, kad neverta galvoti apie tai, kas bus ateityje – reikia gyventi šia akimirka, atiduoti visą save. Stengiuosi šia taisykle vadovautis iki šiol – viską galima suderinti ir spėti.
– Ar nesijauti per anksti suaugusi?
– Manau, kad suaugau, bet ar per anksti – čia kitas klausimas. Mano visi draugai yra kur kas vyresni už mane, dėl to viską matau ir suvokiu kitaip nei mano bendraamžiai. Nemanau, kad tai yra blogai – tapau kur kas savarankiškesnė, praplėčiau savo akiratį, semiuosi gyvenimiškos ir muzikinės patirties iš profesionalų. Žinau viena – galiu drąsiai teigti, kad esu patenkinta tuo, kuo, kur ir su kuo aš esu.
