Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia.
6. Vakarų Afrika, vodabių gentis: žmonų vagystės
Vodabių genties, gyvenančios palei Nigerio upės pakrantes Vakarų Afrikoje (Nigerijoje, Kamerūne ir Centrinėje Afrikos Respublikoje), vyrai pagarsėję žmonų vagystėmis. Pirmoji vodabių santuoka vvisuomet būna sutarta tėvų dar vaikystėje ir būtinai turi būti tarp tos pačios šeimos pusbrolių ir pusseserių. Tačiau kasmet per Gerevolo šventę (angl. Guerewol festival) vyrai kaip galėda mi išsipusto – pasipuošia ryškiu makiažu ir spalvingais kostiumais, ir šoka stengdamiesi kuo labiau sužavėti moteris. O jeigu pasiseks, galbūt ir pasivogti naują žmoną.
Jei naujoji pora sugeba pasprukti nepastebėta (ypač dabartinio vyro, kuris veikiausiai nebus nusiteikęs dalintis žmona), jų ryšys tampa pripažintas visuomenėje. Šios vėlesnės santuokos vadinamos „meilės santuokomis“.
7. Senovės Egiptas: vieša masturbacija
Faraonų valdomame senovės Egipte buvo tikima, kad Nilo potvynius ir atoslūgius sukelia Saulės ir kūrimo dievo Atumo ejakuliacija. Šis tikėjimas paskatino faraonus rituališkai masturbuotis į Nilo upę, kad būtų užtikrinta jo vandens gausa.Senovės egiptiečiai buvo taip įkvėpti savęs stimuliavimo akto, kad per vaisingumo dievui Minui skirtą festivalį vyrai masturbuodavosi viešai.
8. Senovės Graikija: atviras homoseksualumas
Antikos laikais graikai, jautę potraukį tos pačios lyties atstovams, visiškai neslėpė savo seksualinės orientacijos – priešingai nei kad vakariečiai ištisus pastaruosius šimtmečius. Graikų visuomenė neskirstė asmenų dėl jų seksualinių potraukių arba poelgių pagal lytį, bet veikiau pagal užimamą poziciją sekso metu: kuri pusė aktyvioji (įsiskverbianti), o kuri pasyvioji (į kurią įsiskverbiama).
Ši aktyvaus ir pasyvaus priešprieša atspindėjo dominuojančią ir paklūstančią puses visuomenėje: aktyvioji pusė buvo siejama su vyriškumu, aukštesniu statusu ir branda, o pasyvioji pusė – su moteriškumu, žemesniu socialiniu statusu ir jaunyste.
9. Senovės Graikija: meilė berniukams
Dažniausia tos pačios lyties santykių forma tarp vyrų senovės Graikijoje buvo pederastija, tai yra „meilė berniukams“. Tai buvo santykiai tarp suaugusio vyro ir paauglio jaunuolio. Berniukas buvo laikomas „berniuku“, iki kol galėdavo užsiauginti pilną barzdą. Atėnuose toks vyresnio amžiaus vyras būdavo vadinamas erastes ir jis turėjo auklėti, saugoti, mylėti ir rodyti pavyzdį savo eromenos, kuris už tai atsilygindavo dovanodamas savo grožį, jaunystę ir seksualinius malonumus.
Santykiai su berniukas, jaunesniais nei 12 metų, buvo laikomi nepriimtinais, tačiau nėra jokių įrodymų, kad už tai būtų buvę taikomos kokios nors bausmės.
10. Iranas: laikina santuoka už pinigus
Plačiai žinoma, kad musulmonai laikosi itin griežtų taisyklių, reguliuojančių vyrų ir moterų santykius bei intymaus gyvenimo ribas. Tarkime, musulmonų poroms leistina mylėtis tik „misionieriaus“. Vyrui prašyti pageidauti iš žmonos kokios nors kitokios pozos laikoma bjauriu ir jį žeminančiu dalyku.
Tačiau kai kuriose islamiškose šalyse, tarkime, Irane, tuoktis dar nepasiruošusi, bet mylėtis norinti jauna pora gali prašyti „laikinos santuokos“. Jie gali susimokėti už trumpą ceremoniją, per kurią pasirašoma sutartis ir nustatomas terminas kiek laiko pora bus „susituokusi“. Kai ši procedūra atlikta, pora gali „duotis kaip triušiai“, nepažeisdami griežtosios Islamo teisės.